„Žurnalistas iš Katalonijos pasielgė labai negarbingai", - LRT radijui antradienį sakė premjeras.
„Ispanija yra NATO ir ES šalis, ir buvo aiškiai pasakyta, kad jeigu viduje Ispanijoje vyksta kažkokia diskusija, tai turi būti sprendžiama pagal tarptautinę teisę ir pagal Ispanijos Konstituciją. O buvo klausimas užduotas apie Baltijos kelią. Tas pasakymas apie Baltijos šalių Baltijos kelią buvo pritaikytas kaip Katalonijos lyg tai atveju tinkantis pavyzdys", - aiškino A.Butkevičius.
Dėl premjero žodžių apie Kataloniją Lietuvos ambasadorė Ispanijoje buvo iškviesta į užsienio reikalų ministeriją Madride.
Tokių žingsnių Madridas ėmėsi, kai vietos žiniasklaidai premjeras pasidžiaugė, kad Baltijos kelio pavyzdys, kai lietuviai protestavo prieš sovietų okupaciją, įkvėpė ir katalonus, kurie praėjusią savaitę susikibę gyva grandine reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos.
„Man labai džiugu, kad Lietuvos pavyzdys įkvepia žmones ir kitur", - sakė ministras pirmininkas.
Jo interviu galima pamatyti čia.
„Aš manau, kad kiekviena šalis turi vadovautis savo principais arba tam tikra galiojančia teise, ir manau, kad tai yra šalies vidaus apsisprendimo tam tikras kelias. Aš manau, kad visi taikūs būdai parodyti solidarumą tarp žmonių ir išreikšti savo teisėtą nuomonę yra sveikintini", - sakė A.Butkevičius.
Ispanijos Vyriausybei užkliuvo ir Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio žodžiai - į ministeriją iškviestas ir Latvijos ambasadorius Madride.
Prieš pasirodant šiai žiniai, Lietuvos užsienio reikalų ministerija sekmadienio vakarą išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė, esą Ispanijos spaudoje tendencingai ir klaidingai interpretuota Lietuvos pozicija Katalonijos klausimu.
„Pabrėžiame, kad nėra korektiška lyginti Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją su situacija Ispanijoje. Ispanija yra demokratiška šalis, Europos Sąjungos narė, artima Lietuvos sąjungininkė ES ir NATO", - rašoma pareiškime.
„Esame tikri, kad vadovaudamasi savo Konstitucija Ispanija pajėgi demokratinėmis, teisinėmis priemonėmis spręsti visas savo vidaus problemas. Lietuva itin vertina dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su Ispanija, todėl tikimės, kad tendencingos publikacijos neįtakos šalių savitarpio supratimo", - teigiama Lietuvos URM pareiškime.
Rugsėjo 11 dieną Ispanijai priklausančios Katalonijos gyventojai suformavo didžiulę gyvąją grandinę, kuri palei Viduržemio jūrą nusidriekė 400 kilometrų, ir reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos. Akcijoje dalyvavo daugiau kaip milijonas žmonių.
Katalonai tvirtino, kad surengti šią akciją juos įkvėpė 1989 metais buvęs Baltijos kelias, kai milijonai žmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susikibo rankomis, minėdami okupaciją nulėmusio Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos pakto metines ir reikalaudami nepriklausomybės.
Premjero Mariano Rajoy konservatorių Vyriausybė atsisako pritarti Ispanijos subyrėjimui ir pažadėjo blokuoti referendumą dėl savivaldos, kurį 2014 metams žadėjo Katalonijos prezidentas Arturas Masas.
49 proc. katalonų remia savo regiono nepriklausomybę, o 36 proc. jai nepritaria, rodo „Metroscopia" apklausa, kurios rezultatus sekmadienį paskelbė dienraštis „El Pais".