„Dėl raketų buvo aiškiai pasakyta: jeigu pasakys krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadovas, kad reikia jas įsigyti ir pirkti, tai niekas tam netrukdys, ir jie turi pakankamai šiais metais pinigų. Jie dar turi pinigų tikriausiai per 600 mln. litų“, - interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.
„Bet ar Valstybės gynimo taryba turi priimti tokius sprendimus, pateikti pasiūlymus, ar A.Butkevičius, kuris tikriausiai krašto apsaugos sistemoje mažiausiai žino apie tam tikrą ginkluotę esančią Lietuvoje... Na, aš, aišku, žinau dabar jau daugiau, nes buvau susitikęs ir su kariuomenės vadovu, vakar ilgai kalbėjomės, ir jis pateikė man visą pristatymą, kaip atrodo Lietuvos kariuomenės pasiruošimas, kokia yra ginkluotė, kokios yra problemos, bet apie tai niekas viešai nekalba. Apie tas raketas irgi nebuvo užsiminta ir apie jas nekalbėta“, - sakė A.Butkevičius.
Praėjusią savaitę premjeras teigė, kad svarstymai apie galimybę Lietuvoje dislokuoti raketas „Patriot“ yra neteisingi. „Tikrai tai nėra planuojama, ta informacija yra visiškai neteisinga“, - praėjusį penktadienį radijo stočiai „Laisvoji banga“ sakė Vyriausybės vadovas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pabrėžė, kad tokios ginkluotės reikmė turi būti svarstoma ne atskirų politikų, o specialistų lygiu kartu su partneriais. JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos naujųjų demokratijų programos vadovas, politologas Januszas Bugajskis interviu LRT portalui svarstė, kad po to, kas įvyko Ukrainoje, Jungtinių Valstijų karo pajėgų elementai gali būti dislokuoti Lietuvoje - tai galėtų būti kad ir raketų „Patriot“ baterijos.
Kritikuoja ES lyderius, kad neorganizavo derybų dėl krizės Ukrainoje
Lietuvos premjeras A. Butkevičius ketvirtadienį taip pat išsakė nusivylimą, kad Europos Sąjungos (ES) didžiųjų šalių vadovai nesiėmė organizuoti derybų „tarptautiniu lygiu“, siekiant išspręsti krizę dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
„Matau ir tam tikrą problemą mūsų ES lyderių, kada kalbama apie tam tikrą dialogą ir rekomenduojama, kad tartųsi Rusijos Vyriausybė su demokratiškai išrinkta Ukrainos Vyriausybe, pastebėjus, kad to dialogo ten tikrai nebus, tai faktiškai turėjo būti tarptautiniu lygiu vedamos derybos, jei ne Ukrainoje, tai net galbūt organizuojant susitikimus Briuselyje ir paskiriant tokių šalių lyderius, kaip Vokietija, Prancūzijos, arba yra tam tikri užsienio reikalų ministrai, kurie turi didžiulę patirtį ir praktiką, kaip tas derybas vesti“, - interviu Žinų radijui sakė premjeras.
A.Butkevičius pripažino nesitikėjęs, kad Rusija įves karines pajėgas į Krymą.
„Turiu pasakyti, kad nesitikėjau, jog Rusija taip elgsis su Krymu. XXI amžiuje, kad būtų galima įvesti armiją ir užimti Krymą - tai vis dėlto savotiškas signalas, kad ir XXI amžiuje gali būti įvairiausių netikėtumų“, - sakė Lietuvos premjeras.