Čia su ja dirba įvairių sričių specialistai, kurių dėka politikė jau sugeba įveikti tam tikrą distanciją be aplinkinių pagalbos. Kalba atsistato ne taip greitai, kaip norėtų artimieji, tačiau politikė vis daugiau supranta, o specialistai prieš savaitę į jos reabilitacijos programą įvedė kompiuterį.
Maskvoje gydytis dar mažiausiai mėnesį
„Buvau ne visai korektiškas, nes pasveikinau seserį ne gimtadienio dieną, bet šiek tiek anksčiau - savaitgalį. Taigi buvau pirmasis. Tam tikra prasme tai simboliška, nes esu likęs šeimoje vyriausias“, - DELFI pasakojo K. Prunskienės brolis, Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Stankevičius.
Į Maskvą jis vyko specialiai pasveikinti sesers. „Viena vertus, seniai jos nemačiau, kita vertus, kai prieš penkerius metus ji šventė 65 metų jubiliejų, stebėjausi, kodėl ji daro tokią didelę šventę. Ji atsakė, kad kito karto gali ir nebūti, nors tuo metu jos sveikata buvo puiki. Dabar man tie žodžiai įgavę daugiau prasmės“, - atviravo R. Stankevičius.
Pašnekovo teigimu, gydymas Maskvoje duoda akivaizdžių rezultatų tiek judėjimo, tiek kalbos atgavimo prasme.
„Aišku, visada norisi daugiau ir greičiau, bet jau ir tai didelė vertė, kad kartu galėjome reabilitacijos centro koridoriumi eiti tam tikrą distanciją. Sesuo eina su specialios įrangos pagalba, bet jau nereikia padėti aplinkiniams. Tokioje situacijoje iš tiesų galima suvokti, kokia didžiulė yra kiekvieno žingsnio vertė, kai jį žmogus gali žengti savarankiškai. Kadangi šeima mato jos buvimo Maskvoje rezultatus, nuspręsta, kad dar mėnesį ji čia bus. Paprastai tėvai investuoja į vaikus, o šiuo atveju yra atvirkščiai. Vaikai daro viską, kad vėliau neturėtų sau priekaištų, kad padarė ne viską, ką galėjo“, - pasakojo R. Stankevičius.
K. Prunskienė Maskvoje gydoma jau daugiau nei 3 mėnesius. Didelis šio centro privalumas, kad jis turi įrangos, kokios Lietuvoje nėra. Pavyzdžiui, čia yra įrenginys, kuris formuoja taisyklingą eiseną. Žmogus turi eiti valandą, o įrenginys, paremdamas įvairias kūno vietas, taip paskirsto kūno svorį, kad ėjimas būtų taisyklingas.
„Aš visada maniau, kad reabilitacija – pusiau poilsinio pobūdžio veikla, tačiau sesuo kasdien keliasi 7 val. ryto ir būna užimta iki pat 7 val. vakaro. Nėra kada net po pietų prigulti pogulio. Tokią galimybę ji turėjo tik praėjusią savaitę, nes susirgęs vienas gydytojas, kuris su ja užsiiminėjo. Prieš savaitę ji pradėjo dirbti kompiuteriu – jis čia naudojamas mąstymo lavinimui, greičiausiai per tam tikrus žaidimus. Šeima su ja kalba lietuviškai, o su medikais tenka bendrauti rusiškai. Deja, kalbos atgavimas nėra toks spartus. Suvokimo prasme pažanga labai didelė, tačiau išreikšti savo mintis žodžiais jai dar sunku. Tačiau ji labai laisvai reiškia savo emocijas. Artimo žmogaus atvykimas ją pradžiugino. Sesers nuotaika buvo džiugi. Ji rodė visiškai natūralias, išgrynintas emocijas, be jokių apsimetimo priemaišų ar reikiamų mandagumų“, - džiaugėsi pašnekovas.
Su K. Prunskiene visus šiuos mėnesius Maskvoje gyvena jos duktė Rasa Vaitkienė. R. Stankevičius įsitikinęs, kad rezultatas, kurį jis pamatė atvykęs aplankyti sesers, didele dalimi yra būtent R. Vaitkienės nuopelnas. „Rezultatas didele dalimi nulemtas ir Rasos užsispyrimo bei kantrybės. Nors sesuo taip pat yra stiprios valios, reikia ir iš šalies palaikymo, o kartais – griežto žodžio, kad nors, regis, nebėra jėgų, reikia dirbti toliau. Drausmė reikalinga“, - sakė R. Stankevičius.
Nelaimė įvyko lygiai prieš metus
Neurologijos mokslinis centras, kuriame gydoma K. Prunskienė – viena garsiausių neurologinių ligonių, ypač patyrusių insultą, gydymo įstaigų Rusijoje.
Lietuvos liaudies partijos lyderę K. Prunskienę insultas pakirto pernai vasario 26-ąją, per jos gimtadienį. Namuose sukniubusią moterį rado jos artimieji, atvykę jos paimti į planuotą gimtadienio šventę.
Politikė buvo paguldyta į Santariškių klinikas, vėliau pervežta į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę, kur neurochirurgai jai atliko sudėtingą galvos smegenų operaciją. Insultas K. Prunskienei pažeidė kairįjį smegenų pusrutulį, ištiko dešinės pusės paralyžius.
K. Prunskienė yra gimusi 1943 m. vasario 26 d. K. Prunskienė yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, buvo pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerė. Ministrės pirmininkės pareigas ji ėjo nuo 1990 m. kovo mėnesio iki 1991 m. sausio, tačiau jos veiklą kiti politikai vertina nevienareikšmiškai.