„Rusija yra valstybe pasivadinusi teroristinė organizacija, kuri ciniškai apeidama visas tarptautinės teisės normas dangsto įvykio kaltininkus“, – DELFI sakė gynybinių technologijų analitikas Darius Antanaitis.
Jis pabrėžė, kad per metus nuo MH17 katastrofos pasaulis pamatė tikrąjį Rusijos veidą, o tai turėtų Lietuvą dar labiau paskatinti integruotis į visas stiprias vakarietiškas organizacijas, nes tik jos yra šalies saugumo garantas.
Panašaus požiūrio laikėsi ir Lietuvos karo akademijos profesorius Valdas Rakutis, kuris pažymėjo, kad pasaulis įsisąmonino, kokia išties neprognozuojama yra Rusija.
„Kada pradeda veikti tokios nelegalios struktūros (prorusiški separatistai – DELFI), kurios kontroliuojamos tik iš dalies, jos būna iš dalies ir nekontroliuojamos“, – sakė jis.
Atsakymų neužtenka
V. Rakutis teigė, kad jam nuo pat pradžių buvo aišku, kas prieš metus atsitiko Rytų Ukrainoje: „Tik nesupratau, kodėl tų dalykų taip ilgai neįrodo“.
„Aišku, kad lėktuvas numuštas raketomis. Aišku, kad tai padaryta tame regione. Ir nors viena pusė vis verčia kaltę ant kitos, bet akivaizdu, jog tai padarė tie žmogeliukai, kurie buvo Rusijos pusėje“, – sakė pašnekovas.
Tačiau Malaizijos lėktuvo katastrofos aplinkybės šiandien akivaizdžios dar ne visiems. Prieš kurį laiką skelbta, kad jas tyrusiam privačiam detektyvui iš Vokietijos užsakovas Šveicarijoje už surinktus įrodymus sumokėjo 30 mln. dolerių. Tačiau šia medžiaga viešai nepasidalinta.
Daug dėmesio nelaimei skyrė ir žurnalistai. Naujausiame Rusijos leidinio „Novaja gazeta“ tyrime teigiama, kad MH17 numušęs zenitinių raketų kompleksas „Buk“ į Luhanską pateko per kontrolės postą Severnyj. Žurnalistai pateikia ir daugiau surinktos informacijos apie su nelaime susijusių žmonių tapatybes ir aplinkybes. Temai skirtas visas žurnalo numeris.
Visgi konkretesnių ir galbūt jau galutinių atsakymų tikimasi iš iki šių metų pabaigos turimų paskelbti dviejų ataskaitų. Vieną – apie lėktuvo numušimo aplinkybes – rengia specialiai suburta tarptautinė komisija. Kitą – apie katastrofos kaltininkus – tyrimo komitetas Nyderlanduose.
Tačiau D. Antanaitis kiek skeptiškai atsiliepė apie pastarąją ataskaitą. Esą jos rengėjams yra daromas politinis spaudimas.
Televizijos kanalas CNN prieš kelias dienas pranešė iš savo šaltinių gavęs informacijos, kad Nyderlandų ataskaitoje atsakomybę už katastrofą ketinama priskirti separatistams.
„Ataskaitoje nurodoma, kad lėktuvą numušė nuo žemės paleista raketa. Komitetas taip pat nustatė raketos paleidimo vietą, jos tipą ir trajektoriją“, – teigė CNN šaltiniai.
Visai neseniai oficialūs kaltinimai pareikšti MH17 nelaimės metu separatistams vadovavusiam Igoriui Grikinui (Strelkovui). Čikagoje parengtame teismo dokumente teigiama, kad jis veikė Kremliaus nurodymu. Bylą inicijavo žuvusių keleivių artimieji.
I. Girkinas katastrofos dieną socialiniame tinkle gyrėsi, kad separatistai numušė Ukrainos pajėgų lėktuvo An-26. „Mes juos perspėjome, kad neskraidytų mūsų danguje“, – rašė jis, tačiau labai greitai šį įrašą pašalino.
Ką žinome
Šią savaitę paskelbta, kad jau penkios valstybės – Australija, Belgija, Malaizija, Nyderlandai ir Ukraina – paprašė Jungtinėse Tautose įkurti MH17 katastrofai ištirti skirtą tribunolą.
Rusija tokiai idėjai priešinasi nuo pat pirmo jos paminėjimo prieš kelis mėnesius. D. Antanaitis teigė, kad tokia pozicija yra bene didžiausias įrodymas, jog Rusija yra įsipainiojusi šioje istorijoje.
„Hagos tribunolą Rusija turėtų pripažinti bet kuriuo atveju, o tarptautinę komisiją, kuri nėra pripažinta, jie gali tiesiog atmesti ir pasakyti, kad ta ataskaita yra nesąmonė, – kalbėjo gynybinių technologijų analitikas. – Iki tol jie galės sakyti, kad yra atlikę savo vidinį tyrimą, pagal kurį MH17 nušovė ukrainiečių lėktuvas.“
V. Rakutis aiškino, kad Rusija prie tribunolo prisijungti nenori, nes jis turi aiškiai antirusišką pobūdį, o Rusijai šis lėktuvo numušimas buvo ypatingai nesėkmingas, nes pasyvias Europos Sąjungos valstybes padarė antirusiškų nuotaikų šalininkėmis.
„Natūralu, kad jiems tai labai nenaudinga, o jeigu jie prisidėtų prie tyrimo, tada turėtų pateikti oficialius duomenis. To daryti jie nenori“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, Rusija supranta, kad ši byla turi politinį atspalvį ir yra prieš juos. „Aišku, jie gudriau pasielgtų, jei prisijungtų ir nieko nedarytų arba procesą vilkintų“, – pridūrė V. Rakutis.
Trūksta informacijos
V. Rakutis aiškino, jog teisme atsakingų žmonių kaltumą įrodyti būtų sunku, nes visa techninė medžiaga yra tos šalies, kuri šaudė, informacinėse sistemose, o jos viešai nėra prieinamos.
„Jeigu darome prielaidą, kad tai padarė separatistų pusėje kovoję profesionalūs kariai, niekaip tos informacijos neišknisime.
Nebent kas nors naudojosi ypatingomis pasiklausymo priemonėmis arba laiku fiksavo radijo ryšį. Tačiau radijo ryšį fiksavo Ukrainos pusė, kuri labai smarkiai suinteresuota įrodyti, jog tai Rusijos darbas. Natūralu, kad jais irgi negalima iki galo pasitikėti“, – svarstė karo akademijos profesorius.
Jis teigė, kad kaltininkai būtų nubausti tik tuo atveju, jei Rusijai tai būtų politiškai naudinga. Tačiau artimiausiu metu V. Rakutis tam sąlygų nemato.
„Jeigu prasidėtų kalbos apie konflikto Ukrainoje sureguliavimą iš esmės ir Rusijai atsirastų poreikis labiau bendradarbiauti su Europa, tada ji galėtų rasti kaltus ir pasakyti, kad taip, jie tai padarė, bet mes nieko apie tai nežinojome. T.y. suversti kaltę kam nors kitam, o patiems tokiu būdu save nuvalyti“, – apibendrino jis.
D. Antanaitis teigė, kad jo manymu, kaltininkai anksčiau ar vėliau tikrai bus nustatyti, tačiau jis smarkiai abejojo, ar juos pavyks nubausti.
V. Rakutis prognozavo, jog MH17 aplinkybės dar kurį laiką liks neišspręstu klausimu, o Vakarų valstybės ir toliau jį politiškai naudos prieš Rusiją.
„Galbūt kada Rusija pagaliau atsikvošės, kad jai konfliktas su Vakarais be žalos daugiau nieko neduoda – gal to posūkio metu kas nors ir paaiškės“, – sakė jis.
