V.Motuzas karą su „Pasvalio vandenimis“ ir Savivaldybe pradėjo maždaug prieš 11 mėnesių. Iškart po to, kai „Pasvalio vandenys“ Narteikių kaimo vandentvarkos objektus eksploatuoti perėmė iš Joniškėlio I.Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos. Ne savo valia ir ne dėl noro pralobti įmonė tai darė. Tokį nurodymą gavo „iš aukščiau“ – pagal Vyriausybės nutarimą.
Nuo tada narteikietis ir ėmė minti įmonės bei Savivaldybės vadovų kabinetų slenksčius. Jis netgi pasiekė, kad vandens kokybės tyrimai būtų atlikti ne tik iš vandenvietės, bet ir iš jo bute tekančio čiaupo. O gavęs tyrimo rezultatus, vėl įrodinėjo, kad vanduo neatitinka geriamojo vandens normatyvų ir spaudoje aštriais pasisakymais ne kartą pliekė rajono valdžios ir įmonės vyrus už tai, kad šie nesiima priemonių vandens kokybei užtikrinti.
Tuomet tiek įmonės direktorius, tiek daugiausia kritikos gavęs Savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas teisinosi negalį per trumpą laiką pertvarkyti Narteikių gyvenvietės avarinės būklės vandentvarkos sistemos. Įmonės perimti vandentiekio tinklai buvo taip susidėvėję, kad avarinė tarnyba į Narteikius kone kasdien lėkė.
Bet priemonių įmonės vadovybė ėmėsi. Šį pavasarį Narteikiuose buvo atliktas antrojo, rezerve laikyto, gręžinio remontas. Pagal rugpjūčio mėnesį Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus specialistų atliktus vandens tyrimo duomenis, matyti, kad vandens kokybė pagerėjo, nors geležies kiekis vos viršija nustatytas normas.
Sutartį pasirašyti atsisakė
Bet narteikiečio V.Motuzo tokios įmonės pastangos netenkina iki šiol. Nors šis dar praėjusį ketvirtadienį patikino naudojąs „Pasvalio vandenų“ tiekiamą vandenį, bet, kaip ir pats pripažino, už jį nemoka beveik metus laiko. Sutarties su vandenį tiekiančia ir nuotekų pašalinimu besirūpinančia įmone jis taip pat nepasirašo, motyvuodamas tuo, kad ir po gręžinio remonto vanduo neatitinka nustatytų higienos normų.
UAB „Pasvalio vandenys“ direktoriui trūko kantrybė. Praėjusį ketvirtadienį jis sudarė šešių asmenų komisiją ir nuvažiavo paskutinį kartą pas V.Motuzą su parengta sutartimi, šįkart pasiryžęs arba gauti narteikiečio parašą arba kreiptis į teismą dėl leidimo užsukti kraną V.Motuzo bute. Pasak direktoriaus, jis nebelinkęs taikstytis su piktavališkai besielgiančiu vartotoju ir tęsti bergždžias, kone metus besitęsiančias derybas.
Šįkart derybos vyko daugiabučio namo laiptinėje. Įmonės direktoriaus pateiktą sutartį V.Motuzas eilinį kartą ignoravo ir atsisakė ją pasirašyti.
„Jūs tiekiat higieninių normų neatitinkantį vandenį ir aš tokios sutarties nepasirašysiu. Duokit man patikros aktą, kuriame parašyta, jog geriamasis vanduo atitinka visus kokybės rodiklius arba parodykit man tą įstatymą, kuris jums leidžia tiekti nekokybišką geriamąjį vandenį. Neturite nei vieno, nei kito?.. Tada derėkimės. Aš suprantu, kad įmonė gal neturi tiek lėšų, kad pagerintų tiekiamo vandens kokybę, tai neimkit tokios pat kainos, kurią moka Pasvalio žmonės už geros kokybės vandenį. Aš sutinku pasirašyti, bet ne už tokią kainą“, – derybų sąlygas dėstė V.Motuzas.
Geležies perteklius – opi problema
Deja, įmonės direktorius neturi įgaliojimų didinti ar mažinti atskiriems vartotojams paslaugos kainą. Ją pagal įmonės pateiktus metinius veiklos duomenis ir ateinančių 5 metų įmonės perspektyvinius planus nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji paskaičiuoja ir nustato galimą kainą, kurią Savivaldybės taryba patvirtina ir ji yra vienoda visiems vartotojams, nepriklausomai nuo tiekiamo vandens kokybės rodiklių. Beje, tokia apskaitos sistema taikoma visoje šalyje.
„Pasvalio vandenų“ direktorius patikino, kad rugpjūčio mėnesį atlikti tyrimai rodo gerą tiekiamo vandens kokybę, o geležies perteklius geriamajame vandenyje – tai visoje Lietuvoje egzistuojanti opi problema, kurią išspręsti galima tik statant nugeležinimo įrenginius vandenvietėse. O tai reikalauja nemažų investicijų. Pasak A.Mataičio, jei vandenyje būtų aptiktas mikrobiologinis, toksinis ar cheminis užterštumas, veterinarinė tarnyba uždraustų tiekti geriamąjį vandenį gyventojams. Toks atvejis viename Pasvalio rajono kaimelyje šiemet buvo, bet ši vandenvietė nepriklauso „Pasvalio vandenims“.
Dėl geležies pertekliaus vandens tiekti neuždrausta. Juolab kad Narteikiuose jis tik vos viršija 0,2 nustatytą normą (rasta 0,26). Daugelyje rajono vandenviečių, kuriose nėra sumontuoti nugeležinimo įrenginiai, geležies norma viršijama kelis kartus. Jei dėl šios priežasties būtų draudžiama tiekti vandenį, praktiškai pusė, o gal ir daugiau rajono gyventojų liktų be vandens. Sprendžiant šią problemą, įmonės penkmečio veiklos planuose numatyta pastatyti dar apie 8 nugeležinimo įrenginius. Į šiuos planus yra įtraukti ir Narteikiai, bet įmonės direktorius sako, kad šiame kaime, ko gero, tik penktais metais įrenginiai ir tebus pastatyti, nes pirmiausia jie statomi ten, kur padėtis daug sudėtingesnė. Yra gyvenviečių, kur geležies kiekis viršija nustatytas normas net 10 kartų.
Aiškinsis teisme
Kad ir kokias argumentuotas tyrėjų išvadas ir visą „Pasvalio vandenų“ eksploatuojamų vandenviečių padėtį dėstė direktorius, pusvalandį trukusios derybos daugiabučio namo laiptinėje buvo bevaisės. V.Motuzas tvirtino nepasirašysiąs sutarties, jei tiekiamo vandens kaina nebus sumažinta. Komisijos nariai surašė aktą ir įspėjo V.Motuzą, kad įmonė šią savaitę parengs dokumentus ir kreipsis į teismą dėl leidimo nutraukti vandens tiekimą į jo butą. Bet tokie direktoriaus ketinimai narteikiečio neišgąsdino. Jis pareiškė mielu noru savo ir kitų narteikiečių interesus ginančią poziciją išdėstysiąs teisme.
Beje, toje pačioje laiptinėje teko atlikti ir savotišką eksperimentą. Kai kurie to paties namo gyventojai sakė, kad vanduo iš tiesų tapo daug skaidresnis, bet jo skonis gyventojų netenkina. Vienas senolis atitempė penkialitrę talpyklą su Narteikiuose iš buto prileistu vandeniu ir dar ąsotėlį su vandeniu, parsivežtu iš Joniškėlio, kur yra pastatyti vandens gerinimo arba kaip įprasta sakyti, nugeležinimo įrenginiai. Nors skaidrumu abu vandens mėginiai nesiskyrė, skoniai akivaizdžiai skirtingi. Direktorius vėlgi antrino, kad šią problemą išspręs tik nauji įrenginiai, bet tam reikia šimtatūkstantinių investicijų. Kasmet įmonė įrenginius gali pastatyti vos dviejose vandenvietėse.
Komisijos nariai vėlgi svarstė, kad Pasvalyje vanduo beveik pigiausias visoje šalyje. Padidinus kainą, būtų galima sukaupti daugiau apyvartinių lėšų ir paspartinti vandens gerinimo įrenginių statybą. Bet nei pati įmonė, nei Savivaldybė nesiryžta tokio ekonominio nuosmukio metu didinti mokesčio už sunaudotą šaltą vandenį, nes vien mokestis už šildymą gyventojams neriasi kaip kilpa ant kaklo.
Nors Narteikių gyventojai nėra patenkinti tiekiamo vandens skoniu, jie pyksta ir ant savo kaimyno pono Vaclovo, kad jis nemoka už savo reikmėms naudojamą vandenį. Įmonės direktorius sakė, kad jei V.Motuzas nepatenkintas vandens kokybe, nesinaudotų tuo vandeniu, tai įmonė jam pretenzijų nereikštų ir teismais negrasintų.
Į šią seną istoriją pasižiūrėjus nevienprasmiškai, suprantamas ir pono V.Motuzo reikalavimas gauti tik visus normatyvus atitinkantį geriamąjį vandenį ir tik už tokią paslaugą mokėti mokesčius. Kita vertus, ką daryti įmonei, kuriai Vyriausybės nurodymu per porą metų buvo perduoti dešimtys kolūkiams, bendrovėms ir kitokiems ūkio subjektams priklausę ir visiškai nudėvėti vandentvarkos objektai?
Vyriausybė vandentvarkos objektų rekonstrukcijoms milijonų neskyrė, tik eilę Europos Sąjungos teisės aktų perkėlė į geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus, kuriais mojuodamas ponas V.Motuzas, galima sakyti, visai pagrįstai reikalauja laikytis šio įstatymo. Vandenį tiekiančios įmonės nesurenka tiek apyvartinių lėšų, o jei tokiais užsispyrusiais ir atsisakančiais mokesčius mokėti piliečiais taptų pusė rajono žmonių, „Pasvalio vandenys“ bankrutuotų. Užburtas ratas...