Už aplaidų darbą nubaudė Vilniaus teisėją

Kaip pažymima pranešime, pastaba V. Ambrulevičiui skirta už Teisėjų etikos kodekse įtvirtinto pareigingumo principo reikalavimų pažeidimus.

„Už teismo sprendimo surašymą, jame paliekant rašybos bei aritmetikos klaidų, ir bylų nagrinėjimo proceso reikalavimų pažeidimus“, – nurodoma, kad teisėjas nesilaikė nustatyto atskirojo skundo pateikimo termino, priėmė papildomą sprendimą bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme.

TGT sprendime konstatuota, kad drausmės byloje analizuotais atvejais „teisėjas V. Ambrulevičius aiškiai aplaidžiai atliko savo, kaip teisėjo, pareigas, nebuvo pakankamai pareigingas.“

Kitą teisėjui iškeltos drausmės bylos dalį nuspręsta nutraukti, nes joje dėstyti bylą iškėlusios Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) argumentai nepasitvirtino: išanalizavus surinktus duomenis nustatyta, kad teisėjas nedalyvavo per klaidą įvykusio bylos išsiuntimo į apeliacinės instancijos teismą procese, kurio inicijavimą TEDK laikė teisėjo atsakomybe.

Ne pirmą kartą prieš TGT stojusiam teisėjui skirta nuobauda – pastaba, nes byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų parinkti kitokias drausmines priemones.

„Teisėjas nurodė, kad iš esmės neginčija jo priimtame procesiniame sprendime padarytų rašybos netikslumų, dėl susidariusios situacijos gailisi, tačiau pažymėjo, kad jie negali būti vertinami kaip kartotiniai pažeidimai, kadangi jie kilę iš vienos ir tos pačios bylos <...>, teisėjas V. Ambrulevičius, nors ir nepakankamai savikritiškai vertina savo veiksmus, tačiau iš esmės pripažino padarytus pažeidimus“, – rašoma sprendime.

TGT skirta pastaba galioja vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o asmens byloje lieka įrašyta visam laikui.

Pažymėtina, kad TGT savo sprendimu atkreipia teisėjų dėmesį į teismo dokumentų rengimo procesą ir pabrėžia „kokybiško teismo sprendimo reikšmę bylos baigčiai ir teisingumui, jo svarbą proceso dalyviams ir pažymi, kad, be kitų, teismo sprendimo turiniui keliamų imperatyvių reikalavimų, teismo sprendimas turi turėti aiškią struktūrą ir formą, būti lingvistiškai ir teisiškai korektiškas, jis turi būti surašomas be kalbos ar rašybos klaidų, nuosekliai, vienu stiliumi“.