Teisininko komentaras. Kada reklamines žinutes galima siųsti be sutikimo?

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatytas tiesioginės rinkodaros apibrėžimas – veikla, kurios tikslas paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. Taigi, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ partnerės advokatės Astos Kederytės teigimu, pirmiausia, prieš siunčiant įvairius pranešimus esamiems ar potencialiems klientams, būtina įvertinti, ar pranešimas būtų laikomas tiesioginės rinkodaros pranešimu.

Atliekant tokį vertinimą, turėtų būti atsižvelgiama, pavyzdžiui, ar asmeniui siunčiamame pranešime yra tiesioginių ar netiesioginių pasiūlymų, pavyzdžiui, įsigyti tam tikras prekes ir (ar) paslaugas su atitinkama nuolaida ar jas gauti nemokamai ar dar kitokių pasiūlymų. Be to, net jei dalis siunčiamo pranešimo yra skirta informuoti apie paslaugų įvykdymą, o kitoje dalyje yra teikiami pasiūlymai apie prekes ar paslaugas, toks pranešimas būtų laikomas tiesiogine rinkodara.

Sutikimas ir jam keliami reikalavimai

Elektroninių ryšių įstatymas numato, kad elektroninių ryšių paslaugas naudoti tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Ši nuostata yra taikoma, kai tiesioginės rinkodaros pasiūlymai teikiami skambinant, siunčiant juos elektroniniu paštu ar telefonu trumposiomis žinutėmis (SMS).

Taigi, norint vykdyti tiesioginę rinkodarą, privaloma gauti asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų), kurių duomenys bus tvarkomi šiam tikslui, sutikimą, – teigia advokatė.

Bendrajame duomenų apsaugos reglamente yra įtvirtinti gan griežti asmens duomenų tvarkymo sutikimui gauti keliami reikalavimai – sutikimas turi būti:

* Aiškus, nedviprasmiškas;

* Atskiras kiekvienam tvarkymo tikslui;

* Taip pat lengvai atšaukiamas kaip ir duodamas;

* Be iš anksto sužymėtų langelių.

Advokatė A. Kederytė taip pat nurodo, kad sutikimas turi būti išreiškiamas asmens laisva valia, t. y. asmeniui privalo būti suteikiama reali galimybė pasirinkti duoti ar neduoti sutikimą. Svarbu pažymėti, kad neveikimas nelaikomas sutikimu. Be to, subjektai, vykdantys tiesioginę rinkodarą, privalo galėti įrodyti, kad sutikimas buvo gautas. Tiesioginės rinkodaros pranešimas juridiniam asmeniui gali būti siunčiamas tik gavus juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimą. Nors bendrasis duomenų apsaugos reglamentas reglamentuoja fizinių asmenų duomenų tvarkymą, advokatė rekomenduoja taikyti tuos pačius kriterijus ir gaunant sutikimą dėl juridinio asmens duomenų tiesioginei rinkodarai vykdyti.

Asta Kederytė

© Advokatų kontoros archyvas

Išimtis iš taisyklės

Elektroninių ryšių įstatyme taip pat yra įtvirtinta išimtis iš taisyklės – asmuo, kuris, (1) teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatyta tvarka ir sąlygomis, (2) gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, (3) gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu išpildomos šios sąlygos:

* klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir

* klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.

Taigi, išpildžius aukščiau nurodytas sąlygas, tiesioginės rinkodaros pasiūlymai gali būti siunčiami esamiems klientams, neturint atskiro jų sutikimo.

Teisės ir jų įgyvendinimas

Asmuo gali kreiptis į tiesioginę rinkodarą siunčiantį subjektą dėl savo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimo: teisės būti informuotam, teisės susipažinti su asmens duomenimis, teisės reikalauti ištaisyti duomenis, teisės reikalauti ištrinti duomenis, teisės apriboti duomenų tvarkymą, teisės į duomenų perkeliamumą.

Duomenų subjektų paklausimai ar reikalavimai pasinaudoti bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatytomis teisėmis neturėtų būti ignoruojami ar tik formaliai įvertinami, nes tai gali labai brangiai kainuoti, – nurodo advokatė. Taip nutiko ir vienai Italijos įmonei I-Model s.r.l., kuri po duomenų subjekto reikalavimo ištrinti jo asmens duomenis ir nustoti siųsti tiesioginės rinkodaros pranešimus, patvirtino, kad jo reikalavimas yra patenkintas, tačiau ir toliau siuntė įvairius reklaminius pranešimus. Duomenų subjektui pateikus skundą Italijos duomenų apsaugos priežiūros institucijai, ši įmonei skyrė 10 tūkst. eurų dydžio baudą.

Apibendrinant, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė A. Kederytė pažymi, kad tiesioginę rinkodarą vykdančioms įmonėms tenka pareiga užtikrinti ir galėti įrodyti, kad teisės aktuose numatyti reikalavimai yra pilnai įgyvendinti, o gavus asmenų prašymus dėl bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatytų jų teisių, juos įvertinti ir imtis realių priemonių, kad jos būtų tinkamai įgyvendintos.