Deja, įmonės neretai pamiršta, kad įvertinti aplinkybes, jog darbuotojui priklauso papildomos kasmetinės atostogos, bei apskaičiuoti jų trukmę privalo įmonė. Tai jos pareiga. Nors teisės aktai, reglamentuojantys kasmetines papildomas atostogas bei jų suteikimo tvarką, galioja jau beveik dešimtmetį, tačiau praktikoje suteikti šias atostogas dėl įvairių priežasčių neretai pamirštama. Kad to būtų išvengta, trumpai priminsime kasmetinių papildomų atostogų suteikimo sąlygas bei tvarką, dėl to kylančius neaiškumus.
Kasmetinių papildomų atostogas bei jų suteikimo sąlygas reglamentuoja Darbo kodekso 168 straipsnis ir LR Vyriausybės nutarimas „Dėl kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“ (2003 04 22 Nr. 497).
Darbo kodekse įtvirtinta esminė nuostata, kad esant tam tikroms sąlygoms – už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje bei už ypatingą darbų pobūdį – darbuotojams gali būti suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. Tuo pačiu kodeksas nurodo, kad kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė. Būtent tai ir detalizuoja pirmiau minėtas Vyriausybės nutarimas.
Atostogų suteikimo tvarka
Aptariant minėtą Vyriausybės nutarimą, paminėtina, kad Vyriausybė detalizavo, kokiais atvejais darbuotojams gali būti suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos:
a) darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) – už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų. Šiai darbuotojų kategorijai suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos – iki 5 kalendorinių dienų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos atostogos (jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 80 iki 100 procentų darbo laiko, suteikiamos 5 kalendorinės dienos; jei nuo 60 iki 80 procentų – 4 kalendorinės dienos; jei nuo 40 iki 60 procentų – 3 kalendorinės dienos; nuo 20 iki 40 procentų – 2 kalendorinės dienos; iki 20 procentų – 1 kalendorinė diena);
b) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje. Nustatyta, kad darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, suteikiamos 3 kalendorinės dienos papildomų atostogų, o už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – po 1 kalendorinę dieną. Tuo pačiu Vyriausybė nurodė, kad į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti Darbo kodekse (170 str. 1 d.). Nurodyta, kad į šį stažą neįeina laikas, dirbtas įmonėje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo;
c) už ypatingą darbų pobūdį. Nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio, suteikiamos 2 kalendorinės dienos papildomų atostogų.
Priminsime, kad Vyriausybės sprendimu kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai. Tuo pačiu paminėtinos dar kelios itin svarbios nuostatos: darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines papildomas atostogas keliais pagrindais, prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridedamos jų pasirinkimu tik vienos iš šių minėtų kasmetinių atostogų. Kitaip tariant, jei darbuotojas, įmonėje dirbęs daugiau kaip 10 metų, dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis, jis turi teisę pasirinkti, kurios iš atostogų rūšių jam turi būti taikomos – nurodytos a ar b punkte. Tačiau abiejų rūšių atostogos darbuotojui negali būti suteikiamos.
Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad iš visų darbuotojų išskiriama darbuotojų dalis, turinti teisę į kasmetines pailgintas atostogas (sąrašą darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas kasmetines atostogas, nustatė LR Vyriausybė 2003 07 18 nutarimu „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ Nr. 941). Esmė ta, kad šiai darbuotojų daliai jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos atostogos, arba pirmiau minėtos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridedamos kasmetinės papildomos atostogos.
Pabaigai galima pridurti, kad kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai.
Šalims nesutarus, šios atostogos suteikiamos kartu. Be to, apskaičiuojant darbuotojui priklausančių kasmetinių papildomų atostogų trukmę, reikėtų atsižvelgti į pačios įmonės patvirtintus norminius aktus: darbo sutartį, kolektyvinę sutartį bei darbo tvarkos taisykles, nes tiek Darbo kodeksas, tiek ir aptartasis Vyriausybės nutarimas nurodo, kad darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių kasmetinės papildomos atostogos.