Vyriausybės nutarime nurodoma, kad yra draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai.

Taigi, ar esant tokios apimties draudimams, skyrium gyvenantis tėvas/motina gali bendrauti su savo vaiku?

Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato „šeimos“ sąvokos apibrėžimo. Iš Civilinio kodekso nuostatų aišku, kad nutraukus santuoką, nutrūksta ir šeiminiai santykiai. Tokiu atveju, po santuokos nutraukimo skyrium nuo vaiko gyvenantis tėvas/motina Civilinio kodekso prasme yra laikomas ne tos šeimos, kurioje gyvena vaikas, nariu. Be to, minėto nutarimo prasme, skyrium gyvenantis tėvas/motina negali būti laikomas ir vienu ūkiu su kitu iš vaiko tėvų, nes faktiškai kartu negyvena.

Šiuo atveju reikėtų remtis Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2.5 punktu, kuriame nurodoma, kad šeimos nariais yra laikomi: sutuoktinis arba asmuo su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikai (įvaikiai), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus.

Taigi, nutarime šeima yra laikomi asmuo ir jo vaikai, nepriklausomai, ar vaikai gyvena kartu su juo, ar atskirai. Tokiu atveju vaikai nutarimo prasme paradoksaliai laikytini kiekvieno iš išsituokusių tėvų šeimos nariais, tačiau tai nekeičia išvados, kad šio nutarimo kontekste skyrium gyvenantis tėvas/motina su savo vaikais yra laikomi šeima ir todėl jiems neturi būti taikomas minėto nutarimo draudimas dėl artimų kontaktų.

Kitas galimai iškilsiantis klausimas – ar gali tėvas/motina vykti į kitos savivaldybės teritoriją pasiimti/perduoti vaiko?

Vyriausybės nutarimo 2.1.7 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus nurodytus atvejus, tačiau nei vienoje iš konkrečiai nurodytų išimčių vykimas pas savo vaiką nėra įvardintas kaip pateisinama priežastis vykti į kitos savivaldybės teritoriją.

Adomas Kunčius
Tokiu atveju, skyrium gyvenantis tėvas/motina, vykdamas pasiimti/veždamas skyrium gyvenantį vaiką į kitos savivaldybės teritoriją, gali susidurti su sunkumais pasiekti tikslą, nes formaliai neatitiks išimtis sudarančių konkrečių sąlygų ir dėl to galėtų būti neįleistas įvažiuoti į atitinkamą teritoriją. Tačiau nutarime yra pateikiama ir abstrakti sąlyga, numatanti galimybę vykti į kitos savivaldybės teritoriją dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.

Skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimas su vaiku yra jo/jos tiek teisė, tiek ir pareiga. Civilinis kodeksas (3.161 str. 1 d.) nustato, kad vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Teismų praktikoje yra akcentuojamas prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Tai reiškia, kad skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimas (jo nepertraukiamumas) su vaiku yra vaiko interesų užtikrinimas ir tai turi būti efektyviai užtikrinama. Taigi, galima teigti, kad skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimas su vaiku nutarimo kontekste turėtų būti laikomas kita objektyviai pagrįsta neatidėliotina priežastimi, kai vykimas yra neišvengiamai būtinas.

Tėvams, vykstantiems į kitos savivaldybės teritoriją pasiimti/perduoti vaiką, patartina su savimi turėti vaiko gimimo liudijimo kopiją, teismo sprendimo (ar tėvų sutarties), kuriuo nustatyta bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu/motina kopiją, dokumentus, patvirtinančius skyrium gyvenančių tėvo/motinos gyvenamųjų vietų adresus.

Žinoma, visuomet būtina įvertinti, ar skyrium gyvenantis tėvas/motina nesudarys grėsmės pernešti virusą vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos namų ūkio nariams, tačiau tai jau asmenų sąmoningumo klausimas.

Šiame tekste yra pateikta teksto autoriaus nuomonė, kuri nėra teisinė konsultacija. Dėl asmeninės konsultacijos prašome kreiptis el. paštu info@neolex.lt.