Pasak Teisės instituto vadovo Algimanto Čepo, korupcijos reiškinys yra bene paslaptingiausias iš visų nusikalstamų veikų - tokie nusikaltimai mažiausiai atsispindi statistikoje, kadangi „sandorio" šalys suinteresuotos išlaikyti korupcijos fakto paslaptį. Kaip pastebi Teisės instituto direktorius, korupcijai nusikaltimai yra vieni iš nedaugelio, kurie daromi prieš tai įvertinus baudžiamosios atsakomybės riziką. Todėl itin svarbu, kad korupcines veikas padarę asmenys neišvengtų baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvoje baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas neužtikrinamas ne tik tais atvejais, kai apie korupcijos atvejus teisėsaugos institucijos išvis nesužino, bet ir tais atvejais, kai dėl jų atliekami ikiteisminiai tyrimai ir jie nagrinėjami teismuose.
„Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo praktikoje išties vyrauja chaosas, - sakė vienas tyrimo autorių tyrimo autorių Aurelijus Gutauskas. - Bylos, kurios susiję su moraline žala, atsiradusia dėl korupcinio pobūdžio požymių turinčios veikos, ne visada perduodamos teisminiam nagrinėjimui. Tai rodo nemažus mūsų teisinės sistemos trūkumus".
Pasak tyrimo autorių, įsigaliojus naujam Baudžiamajam, Baudžiamojo proceso kodeksams, besiformuojant teisminei praktikai, sudėtingesnis tapo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas.
Teismų praktikoje kyla nemažai korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei atskirų nusikalstamos veikos sudėties požymių įrodinėjimo problemų. Siekiant didesnio baudžiamojo persekiojimo efektyvumo, tikslinga tobulinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kriminalizavimą, atskleidimo ir tyrimo priemones bei būdus.
Pasak Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus, praktika rodo, kad už piktnaudžiavimą asmuo dažnai faktiškai lieka nenubaustas, nes skiriamos bausmės savo griežtumu teprilygsta tarnybinėms nuobaudoms. Kitais atvejais asmuo išvengia net ir drausminės atsakomybės, jei, paaiškėjus pažeidimams, iš tarnybos pasitraukia pats.
Todėl, J. Lauciaus teigimu, siekiant didesnio baudžiamojo persekiojimo efektyvumo tikslinga tobulinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kriminalizavimą, jų atskleidimo ir tyrimo priemones bei būdus.
Per siaurai suprantamas nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams subjektas.
Tyrimo autoriams išanalizavus prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą pastebėta tai, jog kai kuriais atvejais praktikoje pernelyg siaurai suprantamas nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams subjektas. Dažnai nepagrįstai šių nusikaltimų subjektais nepripažįstami valstybės tarnautojams prilyginti asmenys, dirbantys nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje ir turintys administracinius įgaliojimus ar teikiantys viešasias paslaugas (pvz. matininkai, žemėtvarkininkai).
Atskiro baudžiamojo teisinio vertinimo nusipelno teisėjai ir teisėsaugos pareigūnai kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų specialūs subjektai. Atrodytų, jog neturėtų kilti abejonių dėl to, kad teisėjai patenka į nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams subjektų ratą. Tačiau praktikoje kyla problemų dėl šio specialaus subjekto apibūdinimo.
Dėl specialaus subjekto statuso problemų yra ir su kitais teisėtvarkos bei teisėsaugos institucijose dirbančiais bei valdžios atstovo funkcijas atliekančiais asmenimis.
Tyrimo autoriai pastebi, kad korupcinių nusikaltimų tyrimas, jų atskleidimas bei vėliau baudžiamasis teisinis vertinimas teisme dažnai susijęs ne tiek su pačiomis įstatymo spragomis, kiek tų įstatymų skirtingu interpretavimu, tam tikrais atvejais jų nežinojimu.