aA
Teisingumo ministerija iš mirties taško pajudino ne vienerius metus keliamą idėją – kad teismuose bylas nagrinėtų ne tik profesionalai teisėjai, bet ir visuomeniniai tarėjai.
Tarėjams norima leisti nagrinėti rezonansines ir darbo bylas
© TEISMAI.LT

Jos iniciatyva parengtas Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos projektas. Jis bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei.

Pagal projektą, visuomenės atstovai būtų skiriami dalyvauti bylose, kurios paprastai pasižymi didesniu visuomenės interesu ir neretai sulaukia rezonansinio atgarsio. Tai bylos dėl labai sunkių nusikaltimų: kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo. Taip siūloma juos pasitelkti darbo bylose: dėl žalos atlyginimo, dėl tarnybinių ginčų, civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti.

Siūloma, tarėjai būtų skiriami dalyvauti minėtų kategorijų bylose tik tuomet, kai to pageidautų bent viena proceso šalis, prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusysis ar jų gynėjai ir (ar) atstovai. Tačiau nagrinėjant bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir darbo bylas tarėjai būtų skiriami visais atvejais.

Numatyta, kad tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose. Sprendimai tose bylose būtų priimami teisėjų ir tarėjų balsų dauguma.

Anot koncepcijos, tarėju galėtų tapti ne jaunesni nei 25 metų ir ne vyresni kaip 65 metų Lietuvos piliečiai. Jais negalėtų būti politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, prokurorai, advokatai, notarai, antstoliai, teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos valstybės darbuotojai.

Pirmiausia teisėjauti būti kviečiami savanoriai, o šių trūkstant tarėjų sąrašas būtų sudaromas atsitiktinės atrankos būdu, vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.

Siūloma nustatyti, kad tarėjų sąrašas sudaromas penkerių metų laikotarpiui. Asmuo, įrašytas į šį sąrašą, privalėtų atlikti tarėjo pareigas. Atsisakius tai padaryti, jam galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Per vienus metus tas pats asmuo galėtų būti skiriamas dalyvauti nagrinėjant ne daugiau kaip 1–2 bylas, rašoma parengtame dokumente.

Koncepcijos rengėjai taip pat pažymi, kad teisinėje sistemoje kuriant tarėjų institutą būtina keisti ne tik įstatymus, bet ir Konstituciją.

Be to, dokumente atkreiptas dėmesys, kad tarėjų įsteigimas ne tik duotų naudos teismams, visuomenei, tačiau padarytų ir žalos.

Kiltų grėsmė jurisprudencijos tęstinumo principui, būtų priimama neprognozuojamų sprendimų.

„Nepaisant to, kad tarėjai dažniausiai sutaria su profesionaliais teisėjais ir paprastai sprendimas priimamas bendru sutarimu, neišvengiamai bus bylų, kur pozicijos išsiskirs. Savaime tai nebūtų didelė problema, tačiau egzistuoja rizika, kad tarėjų balsais teismas gali nukrypti nuo suformuotos praktikos“, – rašoma koncepcijoje.

Be to, visuomeninių teisėjų įsteigimas kainuotų valstybės biudžetui. Pirminiais skaičiavimais, per metus tarėjams už darbą reikėtų sumokėti apie 7 mln. eurų. Papildomų lėšų – apie 750 tūkst. eurų – reikėtų informacinėms sistemoms tobulinti.

Įteisinti teismo tarėjų institutą tam tikrose bylose yra raginusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Seime ne kartą bandyta registruoti tai siūlančias įstatymų ir Konstitucijos pataisas, tačiau toliau pateikimo projektai nepasistūmėdavo.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Savo ruožtu kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kada gi visa tai baigsis? Garsūs mokslininkai keičia pandemijos eigos prognozę (296)

Vašingtono universiteto ligų ekspertas Chrisas Murray‘us, kurio prognozes apie COVID-19 atvejus...

Lengvatinės paskolos įmonės išlikimui negavo dėl „per prastos“ veiklos prognozės: vadina absurdu (76)

Įmonės paraiška lengvatinei INVEGA paskolai gauti buvo atmesta dėl pateiktų netinkamų veiklos...

Save laikė sveiku, o patekus į reanimaciją – pluoštas ligų: tyrimai, kurie gali išgelbėti jūsų gyvybę (10)

Kaip dažnai reikėtų profilaktiškai tikrintis sveikatą? Ar pakanka karto per metus ir į ką...

Europoje šioje srityje mes esame dugne kartu su portugalais: kokių naujovių mes netenkame? (54)

Beveik 7 trln. eurų – tokia suma iki 2030 metų pasaulio BVP papildys naujoji 5G technologija,...

Po tyrimo policija atsidūrė aklavietėje: surinkti įrodymai pripažinti niekiniais, o dabar – dar ir nemalonumai (232)

Senos nuoskaudos iki šiol neužgijo – Telšių verslininkas, kurį policijos pareigūnai be...

Savaitę uždarys nemalonūs orai, naktį kelius nuklos plikledis ir sniegas (22)

Sekmadienio dieną Lietuvos orus lems aktyvus, iš šiaurės atkeliavęs ir šaltą orą su savim...

Darželiai koreguoja tėvų vasaros planus (21)

Panevėžio biudžetas koreguoja ir vasaros atostogų planus. Ieškant būdų, kaip sutaupyti,...

Tikroji gražiausios pasaulio moters istorija: Holivudas, 6 santuokos ir... išradimai, be kurių neįsivaizduojamas šiuolaikinis pasaulis (3)

Ji suvaidino daugiau nei 30 filmų Europoje bei Holivude, bet ir pačios gyvenimas galėtų tapti...

Dvi Tylos | D+

Kūno terapeutė siūlo veiksmingą būdą, kaip iš naujo atrasti gyvenimo džiaugsmą

„Žmonės dažnai pastebi neklausantys savęs: man nepatinka tai, ką darau, bet vis tiek bandau sau...

Pasakė, kaip padėti vaikui greičiau išmokti kalbėti ir kodėl negalima „švepluoti“ patiems 5 būdai, kaip lavinti vaiko kalbą namuose

Kalbos raidos vystymasis prasideda nuo pat gimimo, todėl pirmaisiais mokytojais tampa tėvai ar...