„Reformos metu neišnyks nė vienas teismas – visi 49 teismai ir toliau veiks tose pačiose vietovėse ir patalpose, tačiau administraciniu požiūriu jie bus sujungti į 12 stambesnių darinių. Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio apygardų administraciniai teismai bus sujungti į vieną – Regionų apygardos teismų administracinį teismą, tačiau išliks jų regioniniai padaliniai, veikiantys apygardų teismų teritorijose“, – pristatydamas reformos koncepcijos projektą kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Kaip informuoja Nacionalinė teismų administracija, įvykdžius reformą, proceso dalyviai dokumentus teismui galės pateikti bet kuriame atitinkamo apylinkės teismo padalinyje, bylų nagrinėjimo vieta bus nustatoma lanksčiau, įvertinant daugumos proceso dalyvių nuomonę bei buvimo vietą.
Proceso dalyvių patogumui, savivaldybėse, kuriose šiuo metu teismų nėra, galės būti įsteigtos papildomos teismo posėdžių salės. Tai sumažins atstumą tarp teismo ir proceso dalyvių buvimo vietų, mažės proceso dalyvių patiriami bylų nagrinėjimo kaštai.
„Europos valstybių praktika rodo, kad didesnėje teritorijoje ne tik suvienodėja teisėjų darbo krūvis, bet ir sukuriamos prielaidos teisėjams specializuotis pagal tam tikras bylų kategorijas ir taip sparčiau ir kokybiškiau nagrinėti bylas. Kol apylinkių teismuose yra 3–5 teisėjų etatai, specializacijų nustatymas neįmanomas,“ – komiteto nariams pažymėjo G. Kryževičius.
Pirmasis teismų reformos etapas prasidėjo šių metų sausio mėnesį sujungus Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismus. Praėjus pusei metų po šių teismų sujungimo pastebimi stambinimo privalumai – sujungtuose teismuose išsilygina teisėjų darbo krūvis, bylos nagrinėjamos greičiau.
Teismų reformos projektui prieš kelias savaites pritarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Su teismų reforma susijusių teisės aktų pakeitimai turėtų būti svarstomi šių metų rudens Seimo sesijoje.