„2019 m. korupcijos žemėlapyje respondentai, įmonių vadovai išskyrė teismų sistemą kaip labiausiai korumpuotą instituciją. Dar kartą akcentuoju, kad tai yra respondentų nuomonė ir tai ne STT taip išskyrė. Buvo įdomu matyti, kad į klausimą, kas atsakingi už antikorupcinę padėtį Lietuvoje, tai respondentai taip pat nurodė teismus. Tai iš esmės yra dviguba atsakomybė. Pirmiausia dėl teismų vidinio skaidrumo, o kitas dalykas, respondentai nurodo, kad būtent teismai atsakingi už antikorupcinę padėtį“, – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) sakė Ž. Bartkus, pristatydamas 2019 metų veiklos ataskaitą.
Ž. Bartkus teigia, kad žmonės nebetiki, kad pranešus apie antikorupcinę veiklą, jų pranešimas sulauks teismų sprendimo.
„Tai sutampa ir su kitu respondentų atsakymu dėl korupcinio potencialo, kiek jie būtų linkę įsitraukti į antikorupcinę veiklą. Matome prastėjančią situaciją šioje srityje, nes vis mažiau žmonių linkę dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Į užduotą klausimą kodėl, atsakymas yra, kad „teismai vis tiek neteis“. Tai čia yra sąsaja su teismų atsakingumu už antikorupcinę situaciją. Žmonės netiki, kad jų pranešimas sulauks kažkokio rezultato“, – sakė jis.
Ž. Bartkus pabrėžė, kad visuomenės pasitikėjimas teismais per metus krito.
„Dalį ataskaitos skyrėme korupcijos rizikoms teismuose. Sociologiniai tyrimai reflektavo ir STT atskleistą korupcijos problemą. Automatiškai tai darė įtaką respondentų atsakymams. 2018 m. 27 proc. respondentų nurodė, kad teismai korumpuoti, 2019 m. tai nurodė 37 proc.“, – sakė STT vadovas.
Pasak jo, korupcijos rizikos teismuose išlieka.
„Baudžiamoji byla kaip signalas nebuvo pakankamas po kiekvieno nustatyto korupcijos atvejo, daugiau nei 10 teisėjų sulaikyta už korupcinius nusikaltimus. Bet tai, kad 2019 m. buvo pradėtas tyrimas, kuriame pateikti įtarimai 12 teisėjų įvairių instancijų teismuose, signalizuoja, kad korupcijos rizikos teismuose išlieka“, – sakė STT direktorius.
Pasak jo, STT aktyviai dalyvavo siūlydama savo priemones teismų savivaldai.
„Pasisiūlėme atlikti korupcijos rizikos analizę. Tą padarę pamatėme, kad yra spragų bylų paskirstyme. Šiuo metu kalbame apie tai, kaip tos spragos gali būti šalinamos. Tarnyba yra pasiūliusi atlikti visų teismų darbą reguliuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Labai svarbu taip pat pareigūnų, atsakingų už skaidrumą, atsiradimas. Siūlome (...) centrinio padalinio sukūrimą teismų sistemai, kuris koordinuotų korupcijos prevencijos veiklą tesimuose“, – teigė STT direktorius.
Pasak jo, jau nuo 2012 metų STT nuosekliai kėlė klausimus dėl galimų korupcinių rizikų teismų sistemoje, identifikavo rizikos veiksnius, teikė pastabas bei pasiūlymus, kaip juos pašalinti ir užtikrinti efektyvias prevencines priemones. Buvo nustatyta, kad, siekiant didesnio skaidrumo šioje srityje, svarbu užtikrinti bylų paskirstymo teisėjams automatizavimą, tobulinti teisėjų kolegijų sudarymo procesą.
Per pastaruosius 10 metų STT pradėjo 16 ikiteisminių tyrimų dėl galimos korupcijos teisingumo vykdymo srityje. Iš viso tirta 171 nusikalstama veika, įtarimai pareikšti 79 asmenims, iš jų 23 teisėjams: 8 miestų, rajonų apylinkės teismų teisėjams, 10 apygardų teismų teisėjų, 4 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, vienam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui.