Iš esmės tokį teismo sprendimą lėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris dar praėjusių metų lapkritį panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria Vitalijus S. buvo nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Ernestai M. priklausantį automobilį „BMW 320“. Jo vertė – 55 tūkst. Lt.
Anksčiau tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas buvo nusprendęs, kad automobilio pardavėja buvo suklaidinta dėl Vitalijaus S. ketinimo sumokėti už perkamą automobilį suderėtą pinigų sumą.
Pardavėja patikėjo pirkėjo sąžiningumu ir sudarant pirkimo-pardavimo sutartį nereikalavo iš anksto ar sutarties sudarymo metu sumokėti, o tikėjo, kad iš karto po sutarties sudarymo pirkėjas elektroninės bankininkystės būdu perves suderėtą pinigų sumą pardavėjai.
Pirkėjas, žinodamas, kad šiuo momentu jo banko sąskaitoje nėra pakankamai pinigų apmokėti už perkamą automobilį, nuslėpė šią informaciją nuo pardavėjo, o vėliau nesulaukęs pasirodant jo paties skolininko, kuris turėjo atvežti pinigus, dalyvaujant pirkėjai, imitavo 55 tūkst. Lt pervedimą į jos banko sąskaitą. Taip, anot teismo, Vitalijus S. apgavo pardavėją ir neatlygintinai užvaldė automobilį.
Advokatų profesinės bendrijos Merkevičius, Juonys ir partneriai, advokato padėjėjas Robertas Naruševičius, atstovavęs pirkėjos interesus teisme, mano, tokia apgaulė laikytina esminė, nes, pardavėja žinodama, kad pirkėjas neturi pakankamos pinigų sumos ir iš karto neapmokės už automobilį, pastarojo nebūtų pardavusi.
Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas Vitalijui S. skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Šis nuosprendis vėliau buvo panaikintas.
Išteisinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad Vitalijaus S. veiksmuose nebuvo tyčios ir jo elgesys pripažintinas ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, LAT konstatavo, kad skola be teisinių kliūčių galėjo būti išieškota civilinio proceso tvarka ir vargu ar buvo reikalas kreiptis į policiją, kuri skolos išieškojimo klausimais neužsiima.
Šiuo atveju, pirkėja kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, jau žinodama tą faktą, kad pardavėjas turėjo skolų daugiau nei už 300 tūkst. Lt bei 6 galiojančius areštus.
„Pastebėtina, kad pardavėjos teisių atkūrimas tapo visiškai neperspektyvus dėl sąmoningų Vitalijaus S. veiksmų, todėl veikai akivaizdžiai peržengus civilinių teisinių santykių ribas ir buvo nuspręsta kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas“, - teigė advokato padėjėjas R. Naruševičius.
Pasak jo, siekiant išvengti panašių situacijų, prieš parduodant turtą, reikėtų įsitikinti, kad pirkėjas yra finansiškai pajėgus įvykdyti prievolę, taip pat siūlytina, imtis tokių prievolių užtikrinimo būdų, kaip įkeitimas, laidavimas ar garantija.