Kaip pranešė motinos skundą išnagrinėjęs LVAT, šioje byloje buvo susiklosčiusi situacija, jog VSAT pareigūnams 2015 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniu automobiliu persekiojant automobilį, kuriame, kaip buvo informuoti pareigūnai, buvo kontrabanda vežamos cigaretės, pasienio pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą, mirtinai sužalojo persekioto automobilio keleivį – pareiškėjos sūnų.

Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjos sūnus dalyvavo nusikalstamoje veikoje, slėpėsi automobilyje, ir tai turėjo esminę įtaką VSAT pareigūno priimtam sprendimui panaudoti tarnybinį ginklą stabdant automobilį bei iš esmės lėmė žalos atsiradimą, vadinasi nekilo pareiga atlyginti žalą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms nepritarė. LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi persekiotam automobiliui kulkų padarytus pažeidimus, nusprendė, jog šaunamasis ginklas buvo panaudotas neapdairiai.

„Toks padrikas šaudymas kaip šioje byloje neatitinka to, ko visuomenė tikisi iš profesionalaus pareigūno“, – sprendime nurodė teisėjų kolegija.

LVAT taip pat nustatė, kad pareigūnas šaudė nežinodamas ir negalėdamas žinoti, ar automobilyje yra keleivių, nes persekioto automobilio langai buvo tamsinti.

Tačiau teisėjų kolegija iš pareigūno parodymų nustatė, kad jis žinojo, jog neteisėtame cigarečių gabenime dalyvauja 8–9 žmonės, t. y. jis galėjo numatyti, kad automobilyje gali būti keleivių.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad niekada nebuvo organizuojama praktinių mokymų, kaip iš važiuojančio automobilio šaudant stabdyti važiuojantį automobilį, todėl vertino, jog „pareigūnas, neturėdamas tinkamos praktinės patirties, ėmęsis šaudyti automobiliui važiuojant dideliu greičiu, nežinodamas, ar automobilyje yra keleivių, labai rizikavo nušauti keleivį ir pagrįstai turėjo numatyti tokį pavojų“.

Bylą išnagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nenustatė, kad pavojus kitiems žmonėms arba eismo saugumui buvo toks akivaizdus ir realus, kaip įrodinėjo VSAT atstovai.

Anot teismo, šaudoma buvo ryte, prieš 6 val., vienintelis liudytojas matė įvykį būdamas savo namo kieme. Nebuvo nustatyta, kad kelyje būtų buvę kitų automobilių ar pėsčiųjų, kuriems sprunkantis automobilis tiesiogiai būtų kėlęs grėsmę. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos sūnus žuvo dėl to, kad buvo panaudota jėga, kuri nebuvo neišvengiamai būtina, siekiant teisėtai suimti asmenį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, todėl motina turi teisę į žalos atlyginimą.

LVAT teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad tuo metu, kai buvo mirtinai sužalotas pareiškėjos sūnus, galiojusiame Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatyme buvo nustatyta, kad šaunamuosius ginklus arba specialiąsias priemones naudoti draudžiama prieš transporto priemones, kuriose yra keleivių. Teisėjų kolegija nurodė nemananti, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas šią teisės normą, turėjo omenyje tai, ką šioje byloje siekia įrodyti atsakovas, t. y. šaunamąjį ginklą galima panaudoti prieš transporto priemones, kuriose yra keleivių, jeigu pareigūnas nežino ir negali žinoti, kad keleivių yra.

Delfi skelbė, kad ikiteisminis tyrimas dėl jaunuolio žūties buvo nutrauktas dar 2017 m., o VSAT pareigūnas, kuris paleido mirtiną šūvį, tęsia tarnybą Varėnos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriuje. Tuo metu teismas yra nubaudęs Lazdijų gyventoją Giedrių Vilčinską, kurio vairuojamo automobilio salone važiavo pašautas jaunuolis.

Teismas patvirtino prokuratūros įtarimus, kad G. Vilčinskas paliko pašautą jaunuolį gyvybei pavojingos būklės, o pats pabėgo iš automobilio. Jam skirta 13 tūkst. 181 Eur bauda. Kadangi vyras 73 paras laikytas suimtas, bauda jam sumažinta iki 7,6 tūkst. Eur. Konfiskuoti abu kontrabandą gabenę lengvieji automobiliai. Taip pat konfiskuotos kontrabandininkų mašinose rastos racijos, kaukės.

Pasieniečių persekiotame automobilyje gabenta 15 tūkst. pakelių kontrabandinių baltarusiškų rūkalų. Tokio krovinio vertė Lietuvoje su mokesčiais yra daugiau kaip 42 tūkst. eurų, Šios cigaretės buvo sunaikintos.

2015 m. rugpjūtį pasieniečiai pastebėjo automobilį „Ford Mondeo“, važiuojantį Druskininkų savivaldybės ribose netoli Nemuno, kuriuo eina siena su Baltarusija, į Lietuvos gilumą. VSAT kriminalinės žvalgybos pareigūnai turėjo informacijos apie rengiamą nusikaltimą – iš Baltarusijos į Lietuvą Nemunu turėjo būti gabenamas kontrabandos krovinys.

„Jis (G. Vilčinskas) organizavo ir surinko visą kompaniją. Nusivežė visus į vietą, išdalijo racijas, kontroliavo, kas ką darys. Vienus paliko stebėti, kitus nusivedė į vietą. Tada cigaretes nešė, sukrovė į automobilį“, – apie nustatymą nusikaltimo mechanizmą yra pasakojęs ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras Dainius Simonavičius.

Mašinose aptikta racijų, kaltinamieji patvirtino, kad jos išdalytos tarpusavio ryšiui palaikyti. G.Vilčinskas vairavo kontrabandos krovinį lydėjusį automobilį.

G. Vilčinskas vairavo kontrabandos krovinį lydėjusį automobilį.

Vairuotojas 2015 metų rugpjūčio 27 dieną nuo pasieniečių spruko automobiliu „Peugeot 607“. Tuomet, užspeisti pareigūnų, jis ir kiti keleiviai metė mašiną ir pabėgo, joje palikę sužeistą ir vėliau ligoninėje mirusį 18-metį alytiškį E. Balčių.

„Buvo labai išsamiai apklausti pareigūnai, įtariamieji ir nustatytas momentas, kada jis (vairuotojas) sužinojo, kad pašautas vaikinukas. Sužinojo važiuodamas keliu. Jo bendrininkai siūlė sustoti, pasakė, kad pašautas. Tačiau jis tęsė važiavimą, dar nusuko nuo kelio, važiavo laukais, aplink miškelį, pareigūnai vijosi“, – sakė prokuroras D. Simonavičius.

Šiame tyrime baudų sulaukė ir kiti kaltinamieji, dalyvavę kontrabandos gabenime. Jie taip pat nubausti piniginėmis baudomis.