„Notarė Violeta Šeškevičienė netinkamai įvykdė įstatyme įtvirtintą pareigą nustatyti įgaliojimą išduoti atvykusio asmens tapatybę – notarinį veiksmą notarė atliko netinkamai, neteisingai nustatė įgaliojimą patvirtinti prašančio asmens tapatybę“, – konstatuodamas neteisėtus notarės veiksmus nurodė sostinės teisėjas Tomas Venckus.
Tai bene pirmas toks teismo sprendimas, kai nurodoma, kad notaras ne tik privalo atsakyti už savo klaidas, bet ir iš jo priteisiama reali padaryta žala.
Kadangi paskolą suteikę, tačiau vėliau pinigų neatgavę sutuoktiniai savo reikalavimo teises buvo perdavę vienai bendrovei, teismas nutarė, kad būtent jai notarė privalės sumokėti 7 tūkst. eurų patirtai žalai atlyginti. Tiesa, ieškinys teisme buvo pareikštas dėl gerokai didesnės sumos – solidariai iš notarės ir dar trijų asmenų, kurie dalyvavo aferoje ir dėl to buvo nuteisti, ieškovas prašė priteisti 32 tūkst. 727 Eur.
Dėl sukčiavimo nuteisti asmenys neturi jokio turto ir kol kas žalos realiai negali atlyginti, todėl kreditoriai siekė, kad bent dalį žalos atlygintų notarė, palaiminusi vėliau afera tapusį sandorį. Tiesa, teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir greičiausiai jis neįsiteisės, kol bylos neišnagrinės apeliacinės instancijos teismas – su ieškiniu notarė kategoriškai nesutiko ir nors atvėrė kelią didelei aferai, tačiau aiškino, jog ji neturi prisiimti atsakomybės už tai, kad sukčiai apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą.
Kaip nurodė ieškinį iš dalies patenkinęs teisėjas, jeigu notarė nebūtų patvirtinusi įgaliojimo, tariamasis įgaliotinis vėliau nebūtų galėjęs sudaryti paskolos, hipotekos sandorių.
„Notarė nebuvo nusikalstamos veikos dalyvė, nusikaltimą padarę asmenys prieš ją panaudojo apgaulę“, – anot teismo, notarės neteisėtus veiksmus ir ieškovams padarytą žalą sieja netiesioginis faktinis ryšys – jeigu ji būtų išsiaiškinusi, kad pasą dėl įgaliojimo suteikimo sudarymo pateikė ne jo šeimininkė, o visai kita moteris, įgaliojimas nebūtų patvirtintas.
Iš notarės priteisdamas gerokai mažesnę nei prašė pinigų sumą teismas taip pat nurodė, kad tvirtinant įgaliojimą nuo paso išdavimo buvo praėję net keturiolika metų, todėl paso nuotraukoje esantis žmogus galėjo būti pakeitęs išvaizdą.
Po pažinties alaus bare – į notarės biurą
Visa ši istorija prasidėjo dar 2007 m. vasarą, kai į sostinės Pamėnkalnio g. esantį notarės V. Šeškevičienės biurą atvyko du vyrai ir viena moteris – jie paprašė patvirtinti įgaliojimą, suteikiantį teisę užstatyti moteriai priklausantį butą sostinės Kazliškių g.
Vėliau buvo nustatyta, kad į notarės biurą vilnietis Zbignevas Kulieša atvežė tądien į Vilnių iš Didžiasalio (Ignalinos raj.) atvykusią Zofiją Jackevičienę – su moterimi vyras susipažino viename prie Kalvarijų turgaus esančiame alaus bare.
„Atvažiavau į turgų ir apsipirkau, po to užėjau į barą, kai prie manęs priėjo vyriškis, kuris ėmė domėtis, kur gyvenu, – vėliau policijos tyrėjams aiškino Z. Jackevičienė. – O paskui pasidomėjo, ar nenoriu užsidirbti pinigų – jis nesakė, ką reikės daryti, o aš ir neklausiau. Už darbą jis man pažadėjo 400 litų (115 Eur), sutikau, jis su manimi išgėrė alaus – dabar manau, kad jis prie manęs priėjo tik dėl to, jog matė, kad mėgstu išgerti. O tada jis man pasakė, kad turime važiuoti pas notarę – vykome trise, automobilį vairavo kitas vyras. Kai nuvažiavome, jis man pasakė, kad reikės pasirašyti dokumentus, su notare viskas yra sutarta – parodė ant lapelio parašytą parašą ir pasakė, kad taip turėsiu pasirašyti.“
„Paskui notarė mane pakvietė ir mes likome dviese, – sakė Z. Jackevičienė. – Notarė manęs paklausė, ar negaila užstatyti butą, sakė, kad pasirašydama dokumentus galiu jį prarasti. Aš tada pradėjau verkti, pagalvojau, kad atima mano trijų kambarių butą, bet tuo metu į kabinetą užėjo tas vyras ir paaiškino, jog užstatomas ne mano būstas. Tada sutikau pasirašyti – notarė padavė pasirašyti popieriaus lapą. Pasirašiau ne savo parašu, o tuo, kurį man nurodė vyriškis. Tačiau notarė, pasižiūrėjusi į parašą, pasakė, kad taip netiks ir pakvietė mane atvežusį vyriškį – jis paėmė mano ranką ir padėjo pasirašyti.“
Už tai, kad pasirašė svetimu vardu, Z. Jackevičienė vietoj 400 Lt gavo vos 20 Lt.
„Man pasakė, kad kitus pinigus atveš vėliau – aš daviau savo namų adresą, bet pinigų taip ir nesulaukiau“, – sakė ji.
Aferoje dalyvavo keturiese
Kitoje apklausoje Z. Jackevičienė šiek tiek kitaip kalbėjo apie vizitą į notarės biurą – esą kai buvo pakišti dokumentai ir ji pagalvojo, kad neteks savo būsto, ją ramino ne atvežęs vyras, o pati notarė.
„Notarė man pasakė, kad nesinervinčiau, nes ne mano butas yra parduodamas“, – teigė Z. Jackevičienė, kurios parodymus vėliau teismas vertino kaip gynybinius, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Įgaliojimą disponuoti Kazliškių g. esančiu butu moteris suteikė Ivanui Točilovui (jis jau yra miręs). Šis vyras kurį laiką gyveno pas Z. Kuliešą, kuris jį buvo priglaudęs po kojos operacijos. Jausdamas dėkingumą I. Točilovas sutiko dalyvauti aferoje – kartu nuvyko į notarės biurą ir taip pat pasirašė reikalingus dokumentus. O vėliau – dar kartą, kai reikėjo pasirašyti 32 tūkst. 727 Eur paskolos sutartį ir hipotekos įkeitimo lakštą. Už tai jis iš Z. Kuliešos gavo šiek tiek pinigų.
Paskola taip ir nebuvo sugrąžinta, todėl pagal susitarimą butas turėjo pereiti paskolos davėjams. Bet kai apie tai sužinojo tikroji būsto savininkė, paaiškėjo ne ką mažiau įdomesni dalykai – pareigūnai nustatė, kad buto šeimininkės pasą Z. Kuliešai greičiausiai perdavė lengvai praturtėti norėjęs jos sūnus Andrėjus Rindeika.
Tiesa, jis neigė ir aiškino, kad dokumentus laikė Z. Kuliešos seife (kodėl, negalėjo paaiškinti), o kaip jie buvo panaudoti nelegaliam sandoriui, esą nežinojo. Vis dėlto, tyrimo metu paaiškėjo, kad tuo metu niekur nedirbęs vyras netikėtai praturtėjo – ne tik kasdien ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, bet ir išvyko atostogauti į Palangą.
„Vėliau būdamas girtas jis mamai prasitardavo, kad greitai reikės išsikelti iš buto“, – išaiškėjus aferai sakė A. Rindeikos brolis. Kai jis motinos prašymu ėmė domėtis buto reikalais, sužinojo, jog jis seniai įkeistas už didelę paskolą. Supratusi, į kokią situaciją pakliuvo, moteris kito sūnaus maldavo padėti susigrąžinti būstą – jau buvo grasinama, kad senatvėje ji bus išmesta į gatvę.
Notarė: buto savininkė pati kalta
Vėliau teismas dėl sukčiavimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo nuteisė visus keturis šios aferos dalyvius, o buto savininkės (šiuo metu ji jau mirusi) kitas sūnus kreipėsi į teismą, kad negaliojančiu būtų pripažintas motinos vardu pasirašytas įgaliojimas, o sandoriams būtų taikyta restitucija.
Tuo metu paskolą suteikę sutuoktiniai su tokiu reikalavimu nesutiko ir aiškino, kad sudarydami būsto pirkimo-pardavimo sutartį jie buvo sąžininga sutarties šalimi ir nenaudojo jokios apgaulės būsto savininkės atžvilgiu.
„Paskolos sutarties notarinis patvirtinimas reiškia, jog notarė nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių paskolos sutartis negalėtų būti sudaryta“, – teigė jie.
Į šią bylą buvo įtrauktas ir Vilniaus miesto 21-asis notarų biuras, kuriame dirba notarė V. Šeškevičienė. Notarė taip pat siekė, kad nebūtų panaikintas jos patvirtintas įgaliojimas – esą tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui sužinojo, kad „tvirtinant sandorį pateiktame pase buvo ne būsto savininkės, o Z. Jackevičienės nuotrauka“. Iš tiesų tokia aplinkybė net nebuvo nustatyta – teismas konstatavo, kad notarei buvo pateiktas tikras buto savininkės pasas su jos nuotrauka (pas notarę išlikusi paso kopija buvo sulyginta su Migracijos departamente esančia dokumento kopija, nes tikrasis pasas taip ir nebuvo surastas).
Be to, notarė nurodė, kad būsto savininkė prieš sudarytą sandorį elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai – tinkamai neužtikrino asmeninių ir buto dokumentų saugumo, dėl ko šios sūnus pasinaudojo jos aplaidumu ir šiuos dokumentus pasisavino.
Įtaria, kad neatsitiktinai patvirtino sandorį
Bylą išnagrinėjęs teismas notarės pozicijai nepritarė ir pripažino visus sandorius negaliojančiais. Be to, buvo taikyta restitucija – teismas nutarė, kad sukčiai solidariai turi grąžinti pinigus, o būstas lieka tikriesiems jo šeimininkams.
Anot sutuoktiniams atstovavusių teisininkų, notarei keliami aukštesni atsargumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tvirtindama sandorius ji privalo imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimoms nusikalstamoms veikoms, tačiau šioje situacijoje ji nepasistengė, jog nusikaltimo būtų išvengta, nebuvo maksimaliai atidi, o tvirtindama vienašalį sandorį neišsiaiškino įgaliojimą pasirašiusios moters tikrosios tapatybės, neįsitikino, ar jos pateikti dokumentai iš tikrųjų jai priklauso.
„Notarė identifikavo asmenį pagal pateiktą pasą, nors notarei pateiktų dokumentų (asmens nuotraukos, parašo pavyzdžio) būtų pakakę nustatyti, kad įgaliojimą pasirašo Z. Jackevičienė, – teigiama teismui pateiktame ieškinyje. – Atsakovė netinkamai vykdė pareigą nustatyti tikrąją įgaliojimą pasirašiusios Z. Jackevičienės tapatybę, net galbūt žinojo, kad jį pasirašo ne tas asmuo, kurio dokumentas yra pateiktas. Ieškovai mano, kad atsakovė suklastotą įgaliojimą patvirtino tyčia – žala atsirado dėl notarės ir sukčiavusių asmenų neteisėtų ir kaltų veiksmų.“
Tuo metu notarė V. Šeškevičienė teigia, kad paskolos davėjai savaip interpretuoja baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes – niekada nebuvo nustatyta, kad ji bendrininkavo su nuteistaisiais.
„Baudžiamojoje byloje nenustatyta notarės kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio“, – notarė nurodė, kad jai pateiktame pase nesiskyrė parašas nuo to, kuris buvo pasirašytas įgaliojime.
Tačiau šie argumentai neįtikino teismo, kuris konstatavo, kad prieš tvirtindama įgaliojimą notarė netinkamai įvykdė įstatyme įtvirtintą pareigą – nustatyti įgaliojimą išduoti atvykusio asmens tapatybę.
„Konstatuotina, kad notarinį veiksmą notarė atliko netinkamai, neteisingai nustatė įgaliojimą patvirtinti prašančio asmens tapatybę ir tai yra neteisėti notarės veiksmai“, – sprendime teisėjas T. Venckus pažymėjo, kad V. Šeškevičienės kaltės forma yra nerūpestingumas, nes ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina.
„Teismas sprendžia, kad atsakovės deliktinė civilinė atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos yra dalinė prievolė“, – nurodė teismas.
Tuo metu notarė V. Šeškevičienė nebuvo linkusi kalbėti apie šią bylą ir net stebėjosi, kodėl DELFI „užsiima“ tokiomis istorijomis.
„Absoliučiai nebus jokių komentarų apie mano darbą“, – tepasakė notarė.