Taip pirmadienį galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija. Septyni teisėjai, pirmininkaujami Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, pagaliau padėjo tašką byloje dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo.

Pasak LAT, tėvų valdžios apribojimas savo vaikams yra pati griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo įgyvendinimą suvaržančių priemonių, reiškiančių esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą.

Teismo teigimu, motinai teisės apribotos galėtų būti tik tuomet, kai ji „daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpino ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti“.

LAT taip pat pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog L. Stankūnaitė galėjo atlikti priešingus savo dukters interesams veiksmus.

„Pagal visus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo abejoti, jog mamos ir vaiko ryšys yra pakankamas sveikai vaiko raidai ir tolimesniam vystymuisi, – nurodė LAT. – Nors mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su jos mama, šeimos gyvenimas apima ir vaiko ryšius su jo artimaisiais giminaičiais, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtotis“.

Teismo teigimu, tai, kad vaiko gyvenamojo vieta nustatyta su motina, nepaneigia giminaičių, su kuriais vaiką sieja glaudūs šeiminiai ryšiai, teisės su juo bendrauti.

„Mes naujų įrodymų netyrėme, nereikalavome, teismas nagrinėjo teisės klausimus, kaip bylą nagrinėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai“, – pažymėjo teisėjų kolegijos narys Egidijus Laužikas.

Teisėjas pabrėžė, kad LAT vertino ir baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. „Visų įrodymų visumoje buvo padaryta išvada, kad įrodymų apie tai, jog būtų vienas iš pagrindų apriboti motinystės teises byloje, nenustatyta“, – sakė jis.

Pasak jo, pedofilijos byloje kaltinimai buvo pareikšti tik Andriui Ūsui. „L. Stankūnaitei buvo pareikšti įtarimai, bet jie panaikinti, nemanėme, kad reikia laukti pedofilijos bylos pabaigos“, – teisėjo teigimu, sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, nebuvo pareikšta atskirųjų nuomonių.

Teismo sprendime taip pat pažymima, kad negauta jokių konkrečių duomenų, jog L. Stankūnaitė pelnėsi iš savo dukters seksualinio išnaudojimo ar tyčia sudarė sąlygas seksualiai išnaudoti savo dukterį kitiems asmenims.

„Apklausti su L. Stankūnaite susiję asmenys patvirtino, kad ji myli savo dukterį, tinkamai ją prižiūrėjo, rūpinosi“, – paskelbė LAT.

Pasak teisėjų, aplinkybė, kad L. Stankūnaitė pažinojo kaltinamąjį asmenį (A. Ūsą) baudžiamojoje byloje ir su juo bendravo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeisti vaiko interesai.

„Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai, remdamiesi byloje pateiktų įrodymų visuma, sprendė, kad ši aplinkybė nevertintina kaip pagrindžianti netinkamą ieškovės (motinos) valdžios jos vaikui įgyvendinimą“, – mano teisėjai.

Savo sprendime teismas taip pat nurodė, kad vaikui garantuojama teisė augti šeimoje, jaučiant meilę bei supratimą, jo teisė būti globojamam tėvų ir draudimas būti išskirtam su tėvais, išskyrus būtinus atvejus, yra įtvirtintas Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijoje. Šios teisės yra ginamos ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei Civilinio kodekso nuostatomis.

„Teismas vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pabrėžiama, kad šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir išskirtinis apribojimas, kurio taikymas galimas tik atsižvelgiant į vaiko interesus ir pagrįstas labai svariais argumentais“, – teisėjo teigimu, byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima riboti jos motinos valdžią.

„Mergaitės gyvenamoji vieta, užtikrinant jos teisę į šeimos ryšius ir teisę gyventi biologinėje šeimoje, pagrįstai nustatyta su jos motina“, – LAT surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Laužikas.

Globoti mergaitę siekianti D. Kedžio sesuo N. Venckienė bandė įrodyti, kad yra nepagrįsta žemesnių instancijų teismų išvada, jog negali būti ribojama vaiko teisė gyventi su tam pirmumo teisę turinčia motina.

Teisėjos karjerą į politiką iškeitusi N. Venckienė siekė, kad jai būtų paskirta mažametės mergaitės globa ir taip būtų panaikintas Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Šį sprendimą yra patvirtinęs Klaipėdos apygardos teismas.

LAT su tuo nesutiko – tėvų teisės ir pareigos vaikams yra išimtinės, jos negali būti perleistos kitiems asmenims.

„Šiuo atveju vaiko teisė ir interesas gyventi šeimoje, tai yra su biologine motina, atitinka geriausius vaiko interesus“, – nutartyje, kurią skundžia N. Venckienė, yra pabrėžęs teismas. Pasak jo, įstatymas laiduoja vaikui teisę į šeimos ryšius bei gyvenimą kartu su tėvais – nors mergaitės motina L. Stankūnaitė yra saugoma pareigūnų, tačiau tinkamos vaiko gyvenimo sąlygos bus užtikrintos valstybės.

N. Venckienė nėra mačiusi savo dukterėčios po garsiojo pareigūnų šturmo Garliavoje – būtent per jį L. Stankūnaitė atgavo savo mergaitę.