aA
Penktadienį į Vilniaus apygardos teismą vėl susirinko kaltinamieji amžiaus politinės korupcijos byloje.

Tai – jau trečiasis didelį rezonansą sukėlusios „MG Baltic“ bylos posėdis.

Jame pasirodė buvęs Liberalų Sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius, buvęs partijos tarybos narys Šarūnas Gustainis, buvęs darbietis Vytautas Gapšys ir politikų papirkinėjimu įtariamas buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Norėjo nušalinti prokurorą ir teismą

Pirmasis posėdis vyko praeitą ketvirtadienį (birželio 7 d.), tačiau pasibaigė neprasidėjęs, nes nepasirodė vienas įtariamųjų G. Steponavičius. Vėliau jis aiškinosi, kad buvo išvykęs į darbinę komandiruotę.

Antrasis posėdis įvyko kitą dieną po nepavykusio – praeitą penktadienį (birželio 8 d.). Šįkart į teismo salę susirinko visi atsakovai ir pradėjo švaistytis prašymais nušalinti ir teismą, ir prokurorą.

E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas teigė, kad bylą tiriantis prokuroras Justas Laucius yra šališkas jo atstovaujamo asmens atžvilgiu. Vėliau pats E. Masiulis teigė, kad J. Laucius kelios dienos prieš posėdį lankėsi prezidentūroje ir kėlė klausimą, su kuo prokuroras buvo susitikęs ir apie ką kalbėjosi.

To paties posėdžio metu R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas metė kaltinimus šališkumu ir bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai.

„Jeigu teisėjų kolegija padarytų tokias išvadas, kokias padarė prezidentė, iškiltų klausimų apie taikomus standartus – kad nekiltų abejonių teismo šališkumu, manau, yra pagrindas kolegijai nusišalinti, juo labiau, kad visi teisėjai neseniai buvo paskirti prezidentės, kuri jau pateikė savo vertinimus ir pasakė, kas yra kaltas ir nekaltas“, – praeitą savaitę kalbėjo jis.

Šiandienos posėdžio metu (prasideda 8.30 val.) bus paskelbta, ar skundai nušalinti prokurorą ir teismą yra pagrįsti.

Atnaujinta 08.39 val. – Planas subliuško

Tik prasidėjus posėdžiui teisėjų kolegija paskelbė, kad nenusišalins nuo teisminio proceso.

Taip pat nenušalintas ir prokuroras J. Laucius – esą nenustatyta, kad prokuroras gali būti šališkas. Prokurorui buvo mesti kaltinimai, kad šis sąmoningai teismui nepateikė kai kurių bylos duomenų, tačiau paskelbta, kad to manyti taip pat nėra pagrindo.

Per pertrauką E. Masiulio advokatas M. Bliuvas nenorėjo vertinti teismo sprendimo nenušalinti prokuroro ir teisėjų kolegijos. Jis teigė, esą teismas nusprendė taip, kaip nusprendė – nuosprendis neskundžiamas.

Atnaujinta 9.20 val. – Prašo grąžinti bylą atgal į prokuratūrą

Nepatenkinus prašymų nušalinti, bylos nagrinėjimas tęsiasi toliau – registruojami nauji kaltinamųjų prašymai. Jų išsakyta labai daug.

E. Masiulio advokato Mindaugo Bliuvo nuomone, teismui perduotas kaltinamasis aktas yra surašytas nesilaikant Baudžiamojo kodekso (BK) reiklavimų. Kaltinamojo gynėjas paprašė grąžinti bylą prokurorui.

Prokuroras Justas Laucius
Prokuroras Justas Laucius
© DELFI / Karolina Pansevič

Advokato teigimu, kaltinamajame akte nėra surašyta BK straipsnių, kuriuose nurodoma, kuo kaltinamieji yra kaltinami. Tai esą trukdo bylos kaltinamiesiems suprasti, kuo jie nusikalto.

M. Bliuvas teisme kalbėjo, kad E. Masiuliui pritaikyti BK straipsniai, kurių kaltinamajame akte nurodytu nusikaltimo padarymo metu net nebuvo. Kaip pavyzdį advokatas minėjo straipsnį dėl kyšio paėmimo už išskirtines sąlygas ar palankumą – esą šis straipsnis įvestas 2017-aisiais, o kaltinamajame akte nurodyta nusikaltimo padarymo data nurodyta dar prieš 2017-uosius.

Tai, anot buvusio Liberalų sąjūdžio vedlio advokato, esą prieštarauja įstatymams, mat BK straipsnių negalima taikyti atgaline data.

„Manau, kad šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad kaltinamasis aktas yra surašytas neslaikant BK“, – teisme kalbėjo M. Bliuvas.

Pats E. Masiulis paprašė teismo leisti jam išvykti iki birželio 24 dienos. Per posėdžio pertrauką jis sakė vyksiantis į Ukrainą. Ten. verslo forume, jis nori skaityti pranešimą.

Bylą perduoti atgal į prokuratūrą prašė ir V. Gapšio advokatas Mindaugas Barkauskas, R. Kurlianskį ginantis Giedrius Danėlius.

Atnaujinta 9.32 val. – Gapšys nesupranta, ką reiškia „pritariamai krenkšti“

Pats V. Gapšys nuo tribūnos paantrino advokatui – byla turi būti grąžinta prokurorui J. Lauciui.

„Kaltinamasis aktas surašytas neaišksiai, kas buvo paminėta ir mano advokato. Jo neįmanoma suprasti taip, kad būtų galima gintis“, – kalbėjo V. Gapšys.

Vytautas Gapšys
Vytautas Gapšys
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak kaltinamojo, aktas surašytas ne tik neaiškiai, bet ir subjektyviai. To pavyzdys, anot jo, gali būti kai kurios ten parašytos frazės. Pavyzdžiui, V. Gapšiui užkliuvo prokuroro rašytame kaltinamajame akte paminėta frazė „klausydamas V. Gapšio R. Kurlianskis pritariamai krenkštė“.

„Mes bandėme aiškintis, ką reiškia pritariamai krenkšti ar nepritariamai krenkšti. Manau, to neturėtų būti, nes tai ateityje gali sukelti nereikalingus netikslumus, kurie yra išprovokuoti jau kaltinamajame akte“, – kalbėjo kaltinamasis.

Pasak jo, taip pat neaišku, kodėl prokuroras vienas frazes kaltinamajame akte paryškino, kitas paliko parašytas įprastu šriftu.

Atnaujinta 9.50 val. – Prašo švelninti sąlygas

G. Steponavičiaus advokatas paprašė teismo bylą nagrinėti „kompaktiškai“ atskiruose posėdžiuose.

Panašų pageidavimą pateikė ir Š. Gustainio advokatas Linas Kuprusevičius. Jis teigė, kad jo kaltinamajame akte yra virš 400 puslapių, o apie kaltinimus jo ginamajam rašoma tik 20-yje jų. Dėl šios priežasties jis sakė nemanantis, kad Š. Gustainiui yra racionalu dalyvauti visuose teismo posėdžiuose.

Taip pat L. Kuprusevičius teismo paprašė Š. Gustainiui skirti švelnesnes kardomasias priemones. Popiet teismas paskelbė, kad Š. Gustainiui galima sušvelninti kardomąją priemonę – nuo šiol registruotis policijoje jis turės kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį. Iki penktadienio jam buvo taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Atnaujinta 10.15 val. – Laucius nemato pagrindo grąžinti bylą prokuratūrai

Po trumpos pertraukos į prašymus grąžinti bylą atgal į prokuratūrą atsakė prokuroras J. Laucius. „Išdėstyti argumentai neturėtų būti laikytini pagrįstais“, – teigė jis.

Jis taip pat paprieštaravo, kad kaltinamiesiems buvo leista susipažinti su kaltinimais. Anot prokuroro, susipažinę kaltinamieji pasirašė, kad kaltinimus suprato ir gavo.

Kalbėdamas apie E. Masiulį ginančio M. Bliuvo teiginius apie BK straipsnių taikymą atgaline data, prokuroras paminėjo, kad praktika teikti įtarimus dėl kyšio paėmimo už išskirtines sąlygas ar palankumą buvo dar 2010, nesvarbu, kad ši formuluote buvo įtraukta tik 2017-aisiais.

J. Laucius taip pat siūlė netenkinti ir E. Masiulio advokato prašymo išvykti, nes laikotarpiu, kada kaltinamasis planuoja išvykti, planuojami teismo posėdžiai. Taip pat prokuroras neigiamai žiūrėjo į Š. Gustainio ir G. Steponavičiaus norus nedalyvauti teismo posėdžiuose.

„Manau, kad tokioje ankstyvoje stadijoje apie tai spręsti dar anksti“, – sakė J. Laucius.

Pertrauka.

Atnaujinta 11.10 val. – Teismas griauna kaltinamųjų viltis

Po pertraukos teisėjų kolegija paskelbė atsaką į proceso dalyvių advokatų prašymus bylą grąžinti atgal į prokuratūrą patikslinimui. „Teisėjų kolegija nutarė, kad nėra pagrindo grąžinti bylą patikslinimui“, – vertiktą paskelbė teisėjai.

Atnaujinta 11.25 val. – Paprašė pratęsti pinigų areštą

Kiek vėliu prokuroras J. Laucius teismo paprašė pratęsti pinigų, rastų kratos pas E. Masiulį metu, areštą. Tai – daugiau nei 240 eurų.

E. Masiulio advokatas M. Bliuvas su šiuo prašymu nesutiko. Jis teigė, kad kratos metu paimti ne tik ginamojo, bet ir jo žmonos pinigai. Pasak jo, E. Masiulio šeima galėjo teisėtai įgyti dalį pinigų, kurie buvo paimti kratos metu.

Pats E. Masiulis pridėjo, kad kratos metu pinigai buvo paimti net iš jo piniginės. Anot jo, prokuroras pateikia savo subjektyvią versiją, iš kur atsirado pinigai.

Popiet teismas paskelbė, kad turto areštas pratęstas – E. Masiuliui pinigai nebus grąžinti.

11.45 val. teismas išėjo į pasitarimų kambarį. Sprendimas dėl kardomųjų priemonių švelninimo, leidimų išvykti bus skelbiamas 14.30 val.

Posėdžio pabaigoje taip pat buvo sudarytas ir tolimesnių posėdžių tvarkaraštis. Kadangi vasarą teismas išeina atostogauti, kitas posėdis vyks tik rugpjūčio 21 dieną. Vėliau – rugpjūčio 27, 30 dienomis. Grafikas suplanuotas iki pat naujųjų metų. Nuo rugpjūčio galo iki 2019-ųjų suplanuota apie 15 teismo posėdžių.

Akiratyje – net keturios partijos

Korupcijos bylą sudaro net 108 tomai, o tai yra realiai daugiau kaip 21 tūkst. dokumentinių lapų. Prie bylos yra pridėta daugybė pareigūnų slapta užfiksuotų pokalbių vykdant ne tik sekimą, bet ir klausantis pasikalbėjimų telefonu. Tyrimo metu buvo apklausta apie 150 žmonių, iš kurių – daugiau kaip 50 praėjusios ir šios kadencijos Seimo narių, keletas ministrų ir europarlamentarų. Iš viso tyrimo metu įvyko daugiau kaip 200 apklausų, atlikta 30 kratų, gauta daugiau kaip 50 įvairių specialistų išvadų, dar tiek pat patikrinta elektroninių prietaisų ir laikmenų.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra nustatė, kad prieš porą metų buvę įtakingi politikai buvo pasiryžę vykdyti koncerno „MG Baltic“, kurio veiklą Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas įvardijo kaip keliančią grėsmę valstybės interesams, sąrangai ir nacionaliniam saugumui, vadovų nurodymus.

Prieš 2016 m. rudenį vykstančius Seimo rinkimus „MG Baltic“ buvo nusitaikęs į keturias partijas – ne tik baudžiamojon atsakomybėn patrauktus liberalus bei darbiečius, bet ir socialdemokratus bei konservatorius. Apie tai viename pokalbyje, kurį slapta užfiksavo pareigūnai, koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis užsiminė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui.

„MG Baltic“ byla: teisme – priekaištai dėl prokuroro frazių ir prašymai nelankyti posėdžių
© DELFI / Domantas Pipas

Sudėtingo tyrimo metu buvo išaiškinti korupcijos faktai, kurie rodo, jog verslo atstovai per parlamentarus siekė paveikti aukščiausius valstybės politikus.

„Vis tik pavyko išaiškinti ir atskleisti ne tik baudžiamąja, bet ir bendrąja politine prasme tokius faktus, kurie liečia politinę korupciją ne kažkokiu pavieniu atveju, o būtent kalbame apie sisteminę korupciją, savo tinklu apraizgančią politinius veikėjus, taip pat metančius šešėlį ant kitų asmenų, kurie šioje byloje nėra nei įtariamieji, nei gavę kitą statusą, bet byloje nuskamba jų pavardės ar pareigos, – yra sakęs STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius. – Tai byla, kuri parodo, kad verslo atstovai, siekdami sau palankių sprendimų tiek esamuoju laiku, tiek ateityje dėjo visas įmanomas pastangas per savo atstovą, kad būtų papirkti politikai, kad būtų daroma įtaka jų sprendimams ir žmonės, kurie priima sprendimus aukščiausiu lygmeniu. Svarbiausia, kad šis mechanizmas neliko latentinis – jis iškilo viešumon ir mes turėjome galimybę jį atskleisti.“

Pasak jo, politikams mokamų kyšių sumos buvo ganėtinai įspūdingos, tačiau esą ne tame esmė.

„O esmė pačiame veiklos mechanizme ir jos sistematiškume – nebijant tiesioginių prieigų prie politikos, politinių veikėjų ir kitų aukštų pareigūnų, valdžios atstovų, kurie priiminėja ir gali priimti, inicijuoti sprendimus, kalbėtis su jais, reikalauti, prašyti, tartis tam tikrų palankių sprendimų“, – sakė STT Vilniaus valdybos skyriaus vadovas.

Ateityje žadėjo „dirbti kartu“

Pareigūno teigimu, kyšių ėmimu kaltinami politikai su verslininku R. Kurlianskiu palaikė itin artimus santykius ir jie buvo įsipareigoję spręsti bet kokius jo prašymus ateityje, taip pat žadėjo „dirbti kartu“.

Tyrimo metu nustatyta, kad kyšiai politikams buvo mokami ne tik už palankių sprendimų priėmimą Seime, bet bandymą įtakoti tuometę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę bei kitus, be to, R. Kurlianskiui rūpėjo, kad savo pareigose išliktų ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

R. Kurlianskis kaltinamas dėl 2012-2016 m. kadencijos Seimo narių, politinės partijos Liberalų sąjūdis buvusio pirmininko E. Masiulio, šios partijos valdybos nario Š. Gustainio ir buvusio politinės Darbo partijos pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu.

R. Kurlianskis kaltinamas tuo, kad būdamas koncerno viceprezidentu ir valdybos nariu, dėl užimamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs koncerno vardu, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės 10 dienos, įtariama, papirkinėdamas minėtus politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo.

Kaltinimuose nurodyta, kad tuo laikotarpiu R. Kurlianskis daugkartiniuose susitikimuose su politikais siūlė, žadėjo, susitarė duoti ir davė kyšius už teisėtą ar neteisėtą jų veikimą koncerno naudai.

Bylos duomenis, 2015 m. liepą už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš koncerno žiniasklaidos įmonei priklausiusios sąskaitos į Seimo nario Š. Gustainio įsteigtos su Liberalų sąjūdžiu susijusios viešosios įstaigos sąskaitą buvo pervestas 8 tūkst. 700 eurų kyšis, užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai.

Didžiausias kyšis – E. Masiuliui

2015 m. spalį R. Kurlianskis, susitikęs su Š. Gustainiu, pastarajam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, o tuometis Seimo narys, vykdydamas verslininko prašymą, netrukus Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.

Prokurorų kaltinime nurodyta, kad kaip kyšis gauti pinigai buvo panaudoti nuo 2016 m. sausio 16 d. iki balandžio 24 d. vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui.

VRK nustatė, kad šie Seimo nario Š. Gustainio inicijuoti, koordinuoti, organizuoti ir iš jo įsteigtos viešosios įstaigos lėšų apmokėti mokymai buvo skirti užtikrinti Liberalų sąjūdžio partijos kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje. VRK šias išlaidas pripažino Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis ir konstatavo, kad partija šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą. Dėl šio šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo VRK vieną pusmetį nusprendė neskirti Liberalų sąjūdžiui valstybės biudžeto asignavimų – 394 tūkst. 880 Eur.

Po korupcijos skandalo iš Seimo pasitraukęs Š. Gustainis kaltinamas kyšininkavimu.

Raimondas Kurlianskis, Eligijus Masiulis
Raimondas Kurlianskis, Eligijus Masiulis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Didžiausias kyšis buvo skirtas naujos kartos politikui Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad buvusiam Liberalų Sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui garsusis 106 tūkst. 200 Eur kyšis buvo paduotas kartu su koncerno gaminamos degtinės suvenyrine dėžute grynaisiais buvo perduotas už galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, taip pat Seimo nutarimą dėl 169 mln. 300 tūkst. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“, už pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo, už išėmimą iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės svarstymą sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.

Be to, pinigai naujos kartos politikui, kuriam buvo žadamas net premjero postas, buvo skirti ir už tai, kad, jis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno „MG Baltic“ naudai.

Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis kyšį E. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma.

„R. Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla“, – nurodė prokurorai.

E. Masiulis taip pat kaltinamas dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes jis negali pagrįsti savo turimų pinigų.

Norėjo gražiai atrodyti per televiziją

Kaltintojai teigia, kad taip pat E. Masiulio prašymu, R. Kurlianskis 2015 m. lapkritį buvo susitikęs su tuomečiu Liberalų Sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, ir panaudojo savo, kaip žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo – Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016-2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

R. Kurlianskis kaltinamas ir dėl 2012-2016 m. kadencijos Seimo nario, politinės partijos Darbo partija pirmininko pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu, perduodant jam kyšius, kurių bendra suma 27 100 eurų. Už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.

Kaltinimuose nurodyta, jog šis kyšis V. Gapšiui buvo perduotas už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę L. Graužinienę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.

Tuos, už kuriuos jau buvo sumokėta E. Masiuliui: svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, svarstant ir priimant Pelno mokesčio įstatymo projektą; taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl daugiau kaip 169 mln. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.

„Vytukas“ sutiko vykdyti nurodymus

Kaltinimuose taip pat nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui taip pat buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.

Pinigai duoti ir už pažadą paveikti V. Baltraitienę, kuri turėjo duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.

Vytautas Gapšys
Vytautas Gapšys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaltinimuose taip pat teigiama, jog V. Gapšiui šie kyšiai taip pat buvo perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl ilgamečio „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai, taip pat už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.

Be to, anot prokurorų, už kyšį V. Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę dėl R. Kurlianskio nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

G. Steponavičius nebuvo kuklus: pinigų paprašė pats

Kaltinimai piktnaudžiavimu yra pareikšti ir šiuo metu Seimo nariu esančiam G. Steponavičiui, kuris prieš rinkimus buvo nuslėpęs, kad politinės korupcijos byloje yra specialusis liudytojas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2012-2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas G. Steponavičius, piktnaudžiaudamas tarnyba, koncerno atstovo R. Kurlianskio prašė pinigų savo vardo atstovaujamai viešajai įstaigai – paramos fondui bei kandidato į 2016-2020 m. kadencijos Seimo narius rinkiminei kampanijai.

Bylos duomenys patvirtina, kad dalis iš G. Steponavičiaus prašytos 20 tūkst. Eur sumos – 15 tūkst. Eur iš R. Kurlianskiui pavaldžios koncernui žiniasklaidos įmonės sąskaitos buvo pervesta G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai bei jo vardo paramos fondui.

Gintaras Steponavičius
Gintaras Steponavičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Dalis šių lėšų buvo panaudotos Liberalų sąjūdžio renginiams.

VRK sprendimu, šios išlaidos pripažintos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis bei Liberalų sąjūdžio padarytu šiurkščiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimu.

Daugiau apie „MG Baltic“ korupcijos bylą, joje surinktus įrodymus ir pareigūnų slapta užfiksuotus pokalbius skaitykite DELFI susijusiuose straipsniuose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaimuose – panika: vilkai puola net prie namų (53)

Švėkšnos seniūnijos Bumbuliškės kaime gyvenantys Ramutė ir Viktoras Kungiai su nerimu kasdien...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (6)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Gyventojai užvertė Prezidentūrą skundais dėl antstolių: kliūva ir veiksmai, ir atlyginimai (119)

Didelė dalis skundų, pasiekiančių Prezidentūrą, yra susiję su antstolių veikla. Taip laidoje...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (5)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Ryžosi paviešinti tikrą pokalbį su Kęstučiu Komskiu: išplūdo paskutiniais žodžiais ir pagrasino išėsti (83)

Žukų bendruomenėje - neramumai. Čia norima pakeisti bendruomenės pirmininkę Anastaziją...

Skausmas, kurio su niekuo nesumaišysi: kančia gali tęstis iki 72 valandų ir net išprovokuoti insultą

Migreną turintys žmonės patvirtins, kad priepuolio metu jaučiamo skausmo su niekuo nesumaišysi:...

Pasibaisėję vestuvių svečiai nusprendė netylėti: nuotakos reikalavimai tiesiog absurdiški (9)

Pasibaisėję vestuvių svečiai pasidalino šokiruojančiu sąrašu taisyklių, kurias jiems prieš...

Lietuvis Niujorke surado serialo „Draugai“ namą: ten nuolat budi policija ir liejasi ašaros (36)

Ištisus dešimt metų, visose 236 serijose, kultiniame seriale „Draugai“ buvo rodomas tas pats...

Opozicijos lyderio klausimas pajudėjo iš mirties taško atnaujinta (96)

Galimybės išsirinkti opozicijos lyderį klausimas pajudėjo iš mirties taško. Tam anksčiau...

Dakaro žvaigždė Nasseras Al-attiyah važiuos su lietuviška vėliava (39)

Latvijos sostinė Ryga pastarąją savaitę atsidūrė viso automobilių sporto pasaulio akiratyje, o...