Koncernas „MG Baltic“ siekia nušalinti teismą dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės viešų pasisakymų apie galimą Eligijaus Masiulio kaltumą bei dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto priimto sprendimo.
Byla pagaliau pradėta nagrinėti
Ant teisėjų stalo – vos keli baudžiamosios bylos tomai: kolegija kol kas nepradėjo baudžiamojo proceso iš esmės, nes visų pirma nutarėi susipažinti su kaltinamaisiais, nustatyti jų asmenybes bei išgirsti, ar neturi kokių nors prašymų prieš pradedant teisminį procesą.
O tokių prašymų yra – dar ketvirtadienį, kai į pirmąjį posėdį dėl komandiruotės į Suomijos sostinę neatvyko piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas Seimo narys Gintaras Steponavičius, koncerno „MG Baltic“ interesams atstovaujantis ir jį ginantis advokatas Linas Belevičius pareiškė, jog turi pareiškimą dėl nušalinimo teismui. Kad yra daugiau prašymų, neslėpė ir kiti advokatai, tačiau jie net nebuvo pradėti svarstyti, kol kaltinamųjų suole nėra visų baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų.
Į 13 val. suplanuotą posėdį kaltinamieji ėmė rinktis anksčiau – šįkart pasirodė visi kaltinamieji: buvęs Liberalų Sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius, buvęs liberalų tarybos narys Šarūnas Gustainis, kartą jau teistas Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho augintinis Vytautas Gapšys bei politikus, įtariama, papirkinėjęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Atsakomybėn patraukti ir juridiniai asmenys – Liberalų Sąjūdis, Darbo partija bei koncernas „MG Baltic“, kuriems gresia ne tik įspūdingo dydžio piniginės baudos, bet ir likvidavimas.
Kaltinamuosius pasitiko piketuotojai
Kaltinamuosius gina net dešimt advokatų, kai kurie jų ilgą laiką dirbo prokuratūroje ir patys tyrė korupcinio pobūdžio nusikaltimus – per prokuratūros pertvarką sistemą palikę Linas Belevičius, Mindaugas Barkauskas, Mindaugas Bliuvas, Linas Kuprusevičius, Simonas Slapšinskas, Giedrius Danėlius. Tuo metu valstybinį kaltinimą palaiko daugybę sunkių nusikaltimų išaiškinęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Prieš posėdį kaltinamuosius prie teismo pasitiko iš Klaipėdos atvykę piketuotojai, kurie piktinosi, kad dėl G. Steponavičiaus nepasirodymo ketvirtadienio teisme valstybė patyrė didelius nuostolius. Jie taip pat abejojo, ar korupcijos byloje bus įvykdytas teisingumas. „Teisingumas Lietuvoje – tai miražas dykumoje“, – buvo rašoma viename plakate.
Tuo metu lygiai 13 val. į teismą atvykęs G. Steponavičius tikino, kad nesiekia vilkinti teismo proceso. „Neturiu jokių intencijų procesą vilkinti, mano ankstesni įsipareigojimai buvo pakankamai rimti, nemaniau, kad mano nedalyvavimas gali sutrykdyti procesą“, – sakė G. Steponavičius. Jis pažymėjo, kad, jeigu būtų žinojęs, jog dėl jo posėdis bus atidėtas, būtų atšaukęs komandiruotę, o esą informaciją apie tai, kad nedalyvaus teisme, buvo seniai pateikęs, nors iš tiesų tik ketvirtadienio posėdžio metu juos teisėjui perdavė politiko advokatas.
Atnaujinta 13.13 val.: Teismas pradėjo bylos nagrinėjimą – kolegijai pirmininkaujanti teisėja Nijolė Žimkienė paprašė visų kaltinamųjų nurodyti savo duomenis. Nė vienas iš kaltinamųjų, išskyrus recityvistu laikomą V. Gapšį, iki šiol nėra teisti, dirba.
Panoro nušalinti ir teismą, ir prokurorą
Atnaujinta 13.20 val.: Teismui kaltinamųjų paklausus, ar jie turi nušalinimų, pirmasis pasisakė R. Kurlianskis – jis nori nušalinti teismą. Tuo metu E. Masiulis panoro nušalinti prokurorą. Prokurorą panoro nušalinti ir Š. Gustainis. Tuo metu G. Steponavičius ir V. Gapšys nei teismui, nei prokurorui neturėjo pretenzijų.
Teismą panoro nušalinti ir „MG Baltic“ koncernas, o Darbo partija ir Liberalų Sąjūdis neturėjo pretenzijų.
Nušalinimus pateikę kaltinamieji nenurodė savo argumentų ir pažymėjo, kad juos išsakys advokatai.
Be to, jis nurodė, kad prokuroras neleido nusikopijuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialisto išvados dėl E. Masiulio ir jo žmonos ūkinės-finansinės veiklos tyrimo, kuri yra surašyta daugiau kaip 200 puslapių. „Taip buvo suvaržyta mano ginamojo teisė į gynybą“, – M. Bliuvo teigimu, prokuroras yra nusistatęs prieš E. Masiulį ir dėl to, kad atsisakė atlikti naują mokestinį tyrimą.
„Prokuroras atsisakė atlikti papildomus veiksmus jau pasibaigus ikiteisminiam tyrimui“, – sakė advokatas. Jis pažymėjo, kad prokuroras taip pat nepanoro atlikti papildomos vaizdo įrašo, kuriame užfiksuoti E. Masiulio automobilyje rasti iš R. Kurlianskio pinigai, apžiūros – esą byloje net neužsimenama, jog tarp politiko lagamine esančių dokumentų yra E. Masiulio ir R. Kurlianskio susitarimas dėl 90 tūkst. Eur paskolos suteikimo.
„Lagamine tarp kitų dokumentų buvo R. Kurlianskio ir E. Masiulio susitarimas dėl paskolos suteikimo“, – kalbėdamas apie prokuroro šališkumą teigė M. Bliuvas.
„Šis prokuroras bylos metu nebus nešališkas, todėl J. Lauciaus dalyvavimas šia procese yra nesuderinamas su E. Masiulio teise į tinkamą šališką ir sąžiningą procesą“, – kalbėjo buvusio Liberalų Sąjūdžio pirmininko advokatas.
Stebėjosi, kad neteisia konservatorių
Atnaujinta 13.50 val.: Tuo metu Š. Gustainio advokatas L. Kuprusevičius tvirtino, kad prokuroras buvo šališkas, kai dabar jau buvusiam Seimo nariui pateikė kaltinimus dėl kyšininkavimo – už palankaus sprendimo R. Kurlianskiui priėmimą. Advokatas savo kalboje klausė, kodėl atsakomybės išvengė konservatoriai Mantas Adomėnas ir Laurynas Kaščiūnas, nors jie esą taip pat vykdė R. Kurlianskio prašymus ir tik jau po to, kai atliko tai, ko norėjo R. Kurlianskis, paprašė koncerno paramos.
Anot L. Kuprusevičiaus, konservatoriams net nebuvo suteiktas specialaus liudytojo statusas, nors jų atlikti veiksmai labiau atitinka nusikalstamos veikos požymius nei Š. Gustainio – liberalo įkurtas Taikomosios politikos institutas paramą buvo gavęs gerokai anksčiau nei jis gavo R. Kurlianskio prašymus Seime įregistruoti su vartojimo kreditais susijusio įstatymo pataisas.
Užkliuvo prezidentės interviu
Atnaujinta 14.04 val.: „MG Baltic“ atstovaujantis advokatas L. Belevičius pareiškė, kad nesutinka, jog dabartinės kolegijos teisėjai nagrinėtų baudžiamąją bylą, nes kyla abejonių dėl teismo šališkumo. Ir čia jis pareiškė, kad teismui perdavus bylą aukščiausi valstybės vadovai išsakė poziciją, kad kaltinamieji yra kalti, o koncernas „MG Baltic“ buvo organizacija, kuria buvo prisidengta darant nusikalstamas veikas.
Advokatas pateikė keletą pavyzdžių – gegužės 2 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė davė interviu LRT, kur ji pasakė, susikompromitavę ima taip vadinamas paskolas dėžutėse, tai sakydama pakėlė rankas ir parodė kabutes.
Taip pat advokatui užkliuvo prezidentės duotas interviu DELFI, kur ji kalbėdama apie „paskolas dėžutėse“ taip pat pakėlė rankas ir parodė kabutes.
„Tokie judesiai suprantami kaip ironija“, – sakė L. Belevičius.
Pasak jo, akivaizdu, kad prezidentė kalbėjo apie konkretų epizodą ir tiesiogiai nurodė, kad jo pozicija turi būti vertinama kritiškai, taip pat esą prezidentė pasakė, kokio nuosprendžio tikisi E. Masiulio byloje.
Be to, L. Belevičiui užkliuvo ir Seime atliktas Nacionalinio ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas, kurio metu Valstybės saugumo departamentas taip pat esą buvo išsakė išankstinę nuomonę apie koncerną. Be to, nurodyta, kad juridinis asmuo yra organizuota nusikalstama grupuotė.
Advokato teigimu, toks Seimo vardu paskelbtas dokumentas visuomenei leidžia susidaryti įspūdį, kad buvo padaryti nusikaltimai, kenkia valstybei, tuo paveikiamas ir bylą nagrinėjantis teismas.
Netiki, kad teisėjai nebus nešališki
Koncerno advokatas sakė, kad išankstinę nuomonę išsakė Vytautas Bakas, Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Remigijus Šimašius, Naglis Puteikis ir kiti.
„Ypatingas dėmesys žiniasklaidoje buvo skirtas D. Grybauskaitės ir V. Bako pasisakymams“, – nurodė koncerno advokatas, pabrėžęs, jog Seimo NSGK priimtu sprendimu buvo jau nustatyta, kad koncernas padarė nusikaltimus ir reikia kuo greičiau priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Atnaujinta 14.20 val.: Advokato teigimu, visų teisėjų karjera priklauso nuo prezidentės, o bylą nagrinėjančius teisėjus N. Žimkienę, Ugnių Trumpulį ir Jurgitą Kolyčienę į Vilniaus apygardos teismą per pastaruosius metus paskyrė būtent D. Grybauskaitė.
„Jų karjera tiesiogiai priklausys nuo prezidentės ir Seimo sprendimų“, – sakė L. Belevičius, pažymėjęs, jog nėra garantijų, kad siekdami karjeros teisėjų kolegijos nariai nebus priklausomi nuo aukščiausių valstybės vadovų.
Advokatas prašo bylą perduoti nagrinėti kitai teisėjų kolegijai.
Tuo metu advokatas G. Danėlius, kalbėdamas apie galimą prokuroro šališkumą, pažymėjo, jog jis ikiteisminio tyrimo metu esą atliko neteisėtus veiksmus prieš koncerno teisininką Romaną Raulynaitį.
Masiulis: prokuroras trečiadienį buvo Prezidentūroje
Atnaujinta 14.25 val.: Po advokatų pasisakymų nutarė prabilti ir E. Masiulis, pareiškęs, kad prokuroras J. Laucius užvakar lankėsi Prezidentūroje.
„Labai svarbu yra tai, kad prokuroras turėtų išvengti bet kokių įtakų ir turėtų būti objektyviu, o mano turima informacija leidžia manyti, kad užvakar apie 10.40 lankėsi Prezidentūroje, o tokie dalykai ir situacija leidžia kelti klausimus, kaip tai yra traktuojama, su kuo jis susitiko ir apie ką buvo kalbama“, – sakė E. Masiulis.
Buvęs politikas aiškino, kad šią informaciją jam perdavė vienas asmuo, tačiau savo šaltinio nepanoro įvardyti.
Pasiūlė teisėjams patiems nusišalinti
Atnaujinta 14.44 val.: Tuo metu buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio advokatas S. Slapšinskas teigė, kad per pastaruosius porą mėnesių, kai byla buvo perduota teismui, teisėjai nebuvo apsaugoti nuo išorės informacijos: „VSD sąmoningai tekino informaciją, kurioje koncernas pateikiamas itin neigiamame kontekste, nors konkrečių faktų ir nepateikta. Visa tai vyko neigiamoje informacinėje aplinkoje ir tai negalėjo nepaveikti teisėjų, kuriems teks vertinti įrodymus.“
S. Slapšinskas taip pat kalbėjo apie D. Grybauskaitę, kuri esą net vertino byloje esančius įrodymus.
„Jeigu teisėjų kolegija padarytų tokias išvadas, kokias padarė prezidentė, iškiltų klausimų apie taikomus standartus – kad nekiltų abejonių teismo šališkumu, manau, yra pagrindas kolegai nusišalinti, juo labiau, kad visi teisėjai neseniai buvo paskirti prezidentės, kuri jau pateikė savo vertinimus ir pasakė, kas yra kaltas ir nekaltas“, – kalbėjo S. Slapšinskas.
„Manau, kad yra pažeista prokuroro psichologinė pusiausvyra, be to, jis įrodymus vertins per suinteresuotumo prizmę“, – sakė anksčiau ilgą laiką Generalinėje prokuratūroje dirbęs S. Slapšinskas, pabrėžęs, kad tyrimo metu prokuroras J. Laucius esą ne kartą peržengė „profesinio padorumo ribas“.
R. Kurlianskio advokatas taip pat pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje „žurnalistas R. Kurlianskis“ buvo kaltinamas ir dėl disponavimo valstybės paslaptį sudarančia informacija, kai per kratą jo namuose buvo rasta VSD pažyma. Vėliau tyrimas buvo nutrauktas, nes paaiškėjo, jog šis dokumentas yra išgalvotas ir apskritai neegzistavo.
Prokuroras kalbėjo ir apie prezidentės laiškus
Atnaujinta 15.05 val.: Tuo metu prokuroras J. Laucius mano, kad kaltinamųjų ir jų gynėjų teiginiai apie galimą teismo šališkumą yra subjektyvūs – tai, kad aukšti valstybės politikai pasisakė Lietuvos visuomenei vienu ar kitu svarbiu klausimu, kuris kelią didelį susirūpinimą ir susidomėjimą, niekap nėra privalomas bylą nagrinėjančiam teismui.
Anot jo, niekas neprivalo reaguoti į politikų pasisakymus, o tik teismo pasakyti žodžiai yra privalomi vykdyti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų pareigų.
Atnaujinta 15.39 val.: Prokuroras kritiškai vertino ir advokatų bei jų gynėjų pateiktus prašymus dėl jo, kaip valstybės kaltintojo nušalinimo.
„Tai, ką išgirdau, manau, yra nepagrįsta ir neturėtų būti tenkinama“, – pabrėžė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.
Valstybinis kaltintojas, kalbėdamas apie E. Masiulio elektroninius laiškus su prezidente D. Grybauskaite, pabrėžė, kad teismui buvo perduota svarbi informacija, susijusi su pateiktais kaltinimais. „Jokia medžiaga iš baudžiamosios bylos medžiagos nebuvo išimta ir viskas yra perduota teismui“, – sakė jis.
Laucius: Prezidentūroje nesilankiau
Atnaujinta 15.57 val.: Kalbėdamas apie bylos liudytojus konservatorius L. Kaščiūną ir M. Adomėną bei jų atliktus veiksmus, prokuroras pažymėjo, kad jie nepadarė nusikalstamų veikų, tačiau pripažino, jog jų elgesyje gali būti „partinės etikos“ pažeidimų.
J. Laucius kategoriškai paneigė E. Masiulio žodžius, kad lankėsi Prezidentūroje: „Nei užvakar, jau 16 m. nesu ten buvęs. Konstitucijoje yra numatyta, kad prokuroras yra nepriklausomas, aš šią konstitucinę vertybę nuoširdžiai saugau.“
Prokuroras mano, kad kaltinamieji jį siekia nušalinti tik dėl to, jog jis puikiai žino šią bylą ir jiems yra nepalankus ir turi konkrečią viziją, kaip turi vykti baudžiamasis procesas.
Išklausęs prokuroro teismas nutarė posėdį atidėti – kitą penktadienį paskelbs, ar prašymai dėl nušalinimų yra pagrįsti.
Ponai ginasi, sako Laucius. Ateitis parodys, atkerta Masiulis
Vėliau, teismo posėdžiui pasibaigus, prokuroras žurnalistams stebėjosi E. Masiulio paskleista informacija, kad jis esą trečiadienį lankėsi Prezidentūroje. „Jūs juokaujate, neturiu aš jokių reikalų Prezidentūroje – šiame pastate esu nebuvęs šešiolika metų, – sakė J. Laucius. – Ką aš galiu komentuoti? Čia kaip sapną komentuoti, bet ar verta – jums turėtų užtekti pasakymo, kad nevaikštau į tokias įstaigas. (...) Žinote, aš pasakysiu savo nuomonę: ponai ginasi, galbūt nelabai kultūringai ir ne visai elegantiškai, bet yra kaip yra.“
Valstybinis kaltintojas sakė, kad jeigu teismas pripažintų, jog jis turi būti nušalintas nuo bylos, nekiltų problemų – į teismą ateitų kitas.
Prokuroro žodžius, kad jau šešiolika metų nesilankė Prezidentūroje, išgirdęs kyšio paėmimu kaltinamas E. Masiulis ir toliau laikėsi savo pozicijos: „Manau, netolima ateitis parodys, kas čia šioje vietoje iš mūsų yra teisus ir jūs turėsite progą sužinoti. Aš pasakiau viską, ką norėjau pasakyti – dar kartą noriu pasakyti, kad nesusivaideno, viskas yra tvarkoj, yra prokuroro, matyt, sąžinės reikalas, kaip jam atsakinėti, bet labai netolimoje ateityje taps aišku.“
Paklaustas, ar pateiks vaizdo įrašą ar Vadovybės apsaugos departamento užfiksuotus duomenis apie J. Lauciaus apsilankymą, E. Masiulis sakė: „Tai kad kažkaip Prezidentūroje viskas dingsta pastaruoju metu – laiškai dingo, vaizdai gali dingti. O kalbant apie laiškus, jų byloje nėra ir šiandieną prokuroras melavo – mums per apklausas nebuvo pateikti jokie laišką, dar kartą noriu patvirtinti, ką girdėjote, ką sakė mano advokatas M. Bliuvas, vienoje iš apklausų prokuroras tiesiog pažadėjo, kad artimiausioje apklausoje bus aptarinėjami prezidentės ir mano susirašinėjimai.
Po savaitės atvykus į šitą apklausą mes klausėmės Antano Guogos pokalbių, dar kažką tai darėme, jokių prezidentės laiškų nebuvo pateikta. Ir tolimesniuose etapuose jau tų laiškų nebebuvo. Tada, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, mes paprašėme, kad būtų papildyta ikiteisminio tyrimo medžiaga laiškais. Į tai gavome neigiamą atsakymą, pasakant, kad nėra prasmės plėsti tyrimo ir taip toliau, ir tokiu būdu tokie laiškai iki teismo nėra atkeliavę. Jeigu mes kalbame apie sąžiningą ir objektyvų procesą ir tai, kad reikia įvertinti visas aplinkybes, tai negali būti selektyvaus teisingumo – kokios pareigos kieno ten bebūtų, iš esmės reikia, kad prieš teisėjus ant stalo būtų padėta visa medžiaga, kuriose yra minimi šiame tyrime esantys subjektai. Aš tiesiog siekiu, kad šis procesas būtų objektyvus ir prokuroras savo nuožiūra neišiminėtų tai, kas jam atrodo nesvarbu, o galbūt teisėjams tai atrodys svarbu. Svarbu, kad procesas teisme vyktų objektyviai, įvertinant visą buvusią informaciją mano elektroniniuose įrenginiuose, kratų metu paimtuose dokumentuose ir panašiai.“
Akiratyje – net keturios partijos
Korupcijos bylą sudaro net 108 tomai, o tai yra realiai daugiau kaip 21 tūkst. dokumentinių lapų. Prie bylos yra pridėta daugybė pareigūnų slapta užfiksuotų pokalbių vykdant ne tik sekimą, bet ir klausantis pasikalbėjimų telefonu. Tyrimo metu buvo apklausta apie 150 žmonių, iš kurių – daugiau kaip 50 praėjusios ir šios kadencijos Seimo narių, keletas ministrų ir europarlamentarų. Iš viso tyrimo metu įvyko daugiau kaip 200 apklausų, atlikta 30 kratų, gauta daugiau kaip 50 įvairių specialistų išvadų, dar tiek pat patikrinta elektroninių prietaisų ir laikmenų.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra nustatė, kad prieš porą metų buvę įtakingi politikai buvo pasiryžę vykdyti koncerno „MG Baltic“, kurio veiklą Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas įvardijo kaip keliančią grėsmę valstybės interesams, sąrangai ir nacionaliniam saugumui, vadovų nurodymus.
Prieš 2016 m. rudenį vykstančius Seimo rinkimus „MG Baltic“ buvo nusitaikęs į keturias partijas – ne tik baudžiamojon atsakomybėn patrauktus liberalus bei darbiečius, bet ir socialdemokratus bei konservatorius. Apie tai viename pokalbyje, kurį slapta užfiksavo pareigūnai, koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis užsiminė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui.
Sudėtingo tyrimo metu buvo išaiškinti korupcijos faktai, kurie rodo, jog verslo atstovai per parlamentarus siekė paveikti aukščiausius valstybės politikus.
„Vis tik pavyko išaiškinti ir atskleisti ne tik baudžiamąja, bet ir bendrąja politine prasme tokius faktus, kurie liečia politinę korupciją ne kažkokiu pavieniu atveju, o būtent kalbame apie sisteminę korupciją, savo tinklu apraizgančią politinius veikėjus, taip pat metančius šešėlį ant kitų asmenų, kurie šioje byloje nėra nei įtariamieji, nei gavę kitą statusą, bet byloje nuskamba jų pavardės ar pareigos, – yra sakęs STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius. – Tai byla, kuri parodo, kad verslo atstovai, siekdami sau palankių sprendimų tiek esamuoju laiku, tiek ateityje dėjo visas įmanomas pastangas per savo atstovą, kad būtų papirkti politikai, kad būtų daroma įtaka jų sprendimams ir žmonės, kurie priima sprendimus aukščiausiu lygmeniu. Svarbiausia, kad šis mechanizmas neliko latentinis – jis iškilo viešumon ir mes turėjome galimybę jį atskleisti.“
Pasak jo, politikams mokamų kyšių sumos buvo ganėtinai įspūdingos, tačiau esą ne tame esmė.
„O esmė pačiame veiklos mechanizme ir jos sistematiškume – nebijant tiesioginių prieigų prie politikos, politinių veikėjų ir kitų aukštų pareigūnų, valdžios atstovų, kurie priiminėja ir gali priimti, inicijuoti sprendimus, kalbėtis su jais, reikalauti, prašyti, tartis tam tikrų palankių sprendimų“, – sakė STT Vilniaus valdybos skyriaus vadovas.
Ateityje žadėjo „dirbti kartu“
Pareigūno teigimu, kyšių ėmimu kaltinami politikai su verslininku R. Kurlianskiu palaikė itin artimus santykius ir jie buvo įsipareigoję spręsti bet kokius jo prašymus ateityje, taip pat žadėjo „dirbti kartu“.
Tyrimo metu nustatyta, kad kyšiai politikams buvo mokami ne tik už palankių sprendimų priėmimą Seime, bet bandymą įtakoti tuometę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę bei kitus, be to, R. Kurlianskiui rūpėjo, kad savo pareigose išliktų ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
R. Kurlianskis kaltinamas dėl 2012-2016 m. kadencijos Seimo narių, politinės partijos Liberalų sąjūdis buvusio pirmininko E. Masiulio, šios partijos valdybos nario Š. Gustainio ir buvusio politinės Darbo partijos pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu.
Kaltinimuose nurodyta, kad tuo laikotarpiu R. Kurlianskis daugkartiniuose susitikimuose su politikais siūlė, žadėjo, susitarė duoti ir davė kyšius už teisėtą ar neteisėtą jų veikimą koncerno naudai.
Bylos duomenis, 2015 m. liepą už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš koncerno žiniasklaidos įmonei priklausiusios sąskaitos į Seimo nario Š. Gustainio įsteigtos su Liberalų sąjūdžiu susijusios viešosios įstaigos sąskaitą buvo pervestas 8 tūkst. 700 eurų kyšis, užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai.
Didžiausias kyšis – E. Masiuliui
2015 m. spalį R. Kurlianskis, susitikęs su Š. Gustainiu, pastarajam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, o tuometis Seimo narys, vykdydamas verslininko prašymą, netrukus Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.
Prokurorų kaltinime nurodyta, kad kaip kyšis gauti pinigai buvo panaudoti nuo 2016 m. sausio 16 d. iki balandžio 24 d. vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui.
Po korupcijos skandalo iš Seimo pasitraukęs Š. Gustainis kaltinamas kyšininkavimu.
Didžiausias kyšis buvo skirtas naujos kartos politikui Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad buvusiam Liberalų Sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui garsusis 106 tūkst. 200 Eur kyšis buvo paduotas kartu su koncerno gaminamos degtinės suvenyrine dėžute grynaisiais buvo perduotas už galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, taip pat Seimo nutarimą dėl 169 mln. 300 tūkst. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“, už pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo, už išėmimą iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės svarstymą sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Be to, pinigai naujos kartos politikui, kuriam buvo žadamas net premjero postas, buvo skirti ir už tai, kad, jis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno „MG Baltic“ naudai.
Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis kyšį E. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma.
„R. Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla“, – nurodė prokurorai.
E. Masiulis taip pat kaltinamas dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes jis negali pagrįsti savo turimų pinigų.
Norėjo gražiai atrodyti per televiziją
Kaltintojai teigia, kad taip pat E. Masiulio prašymu, R. Kurlianskis 2015 m. lapkritį buvo susitikęs su tuomečiu Liberalų Sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, ir panaudojo savo, kaip žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo – Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016-2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
Kaltinimuose nurodyta, jog šis kyšis V. Gapšiui buvo perduotas už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę L. Graužinienę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Tuos, už kuriuos jau buvo sumokėta E. Masiuliui: svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, svarstant ir priimant Pelno mokesčio įstatymo projektą; taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl daugiau kaip 169 mln. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
„Vytukas“ sutiko vykdyti nurodymus
Kaltinimuose taip pat nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui taip pat buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
Pinigai duoti ir už pažadą paveikti V. Baltraitienę, kuri turėjo duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.
Kaltinimuose taip pat teigiama, jog V. Gapšiui šie kyšiai taip pat buvo perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl ilgamečio „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai, taip pat už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
G. Steponavičius nebuvo kuklus: pinigų paprašė pats
Kaltinimai piktnaudžiavimu yra pareikšti ir šiuo metu Seimo nariu esančiam G. Steponavičiui, kuris prieš rinkimus buvo nuslėpęs, kad politinės korupcijos byloje yra specialusis liudytojas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2012-2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas G. Steponavičius, piktnaudžiaudamas tarnyba, koncerno atstovo R. Kurlianskio prašė pinigų savo vardo atstovaujamai viešajai įstaigai – paramos fondui bei kandidato į 2016-2020 m. kadencijos Seimo narius rinkiminei kampanijai.
Bylos duomenys patvirtina, kad dalis iš G. Steponavičiaus prašytos 20 tūkst. Eur sumos – 15 tūkst. Eur iš R. Kurlianskiui pavaldžios koncernui žiniasklaidos įmonės sąskaitos buvo pervesta G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai bei jo vardo paramos fondui.
Dalis šių lėšų buvo panaudotos Liberalų sąjūdžio renginiams.
VRK sprendimu, šios išlaidos pripažintos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis bei Liberalų sąjūdžio padarytu šiurkščiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimu.
Daugiau apie „MG Baltic“ korupcijos bylą, joje surinktus įrodymus ir pareigūnų slapta užfiksuotus pokalbius skaitykite DELFI susijusiuose straipsniuose.