LVAT pirmininkas Seimui siūlo eiti priešingu – kokybinių pakeitimų, skaidrumo bei durų atvėrimo visuomenei – keliu. Anot R. Piličiausko, Teisėjų taryba yra viena iš svarbiausių teismų savivaldos institucijų, užtikrinanti žmonių teisę į teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei reprezentuojanti visuomenėje visą teismų sistemą, todėl nuo jos sudėties priklauso, į kokias vertybes bus orientuota visa teismų sistema.

Pasak jo, Europos valstybių patirtis rodo, kad sėkmingiausi šios institucijos modeliai yra tie, kur teismų tarybos sudėtis yra kombinuota, t.y. kai į jų sudėtį įeina renkami ar skiriami nariai iš įvairių sričių: teisinės, akademinės ir pilietinės visuomenės, turintys plačius įgaliojimus, kurių pakanka užtikrinti tiek teismų nepriklausomumą, tiek atskaitingumą. Būtent toks modelis yra laikomas tinkamiausiu siekiant užtikrinti tikrą teismų sistemos nepriklausomumą, išlaikant teismų tarybą laisvą nuo bet kokios politinės įtakos ir tuo pačiu išsaugant jos autonomiją.

Prie šio dvejopos sudėties tarybos modelio siūlantis pereiti LVAT pirmininkas mano, kad reikia inicijuoti esmines Teismų įstatymo III skirsnio „Teisėjų taryba“ pataisas, kuriomis būtų įtvirtinta kokybiškai nauja, dvejopos sudėties vykdomoji teismų savivaldos institucija, kurioje greta vien iš teisėjų sudarytos Teisėjų tarybos, sprendžiančios tik jai pagal Konstituciją pavestus klausimus, veiktų Išplėstinės sudėties taryba, į kurios sudėtį įeitų tiek Teisėjų tarybos nariai, tiek asmenys ne iš teismų sistemos (deleguoti akademinės bendruomenės, Seimo pirmininko, prezidento, teisingumo ministro ir kt.).

Klausimus, kurių pagal Konstituciją ir konstitucinę jurisprudenciją neprivalo spręsti vien iš teisėjų susidedanti institucija (pvz., klausimus dėl organizacinio teismų valdymo, teismų jungimo ir skaidymo, teismų techninio aprūpinimo, teismų bendravimo su visuomene, su žiniasklaidos priemonėmis taisyklės, teismų atvirumo visuomenei didinimo iniciatyvų ir kt.) spręstų Išplėstinės sudėties taryba, į kurios sudėtį įeitų ne vien teisėjai, tačiau ir kiti visuomenės nariai.

Tobulinti pirminį projektą siūlo ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija, kurios nuomone, Seimui pateiktos Teismų įstatymo pataisos disonuoja su oficialiąja konstitucine doktrina, taigi galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.