Įvykus vienam teismo posėdžiui ir teisėjai pasiūlius susitaikyti ji pareiškė, kad sutiks, jog pusė buto priklausytų man, o kitą pusę ji man paliktų po savo mirties. Paprastu testamentu įtvirtinti nesutikčiau, nes jis bet kada gali būti pakeistas, todėl noriu sužinotu, kaip įtvirtinti tai, kad jos pažadas niekada nebūtų pakeistas.

Atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.

Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis su pirmos eilės eilės įpėdiniais (palikėjo vaikais) paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys. Preziumuojant, kad jus esate vienintelis pirmos eilės įpėdinis, jums priklausytų trys ketvirtadaliai, o sutuoktinei vienas ketvirtadalis palikimo.

Civilinio proceso kodeksas numato, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžią kilusį teisminį ginčą.

Atsižvelgiant į pateiktas faktines aplinkybes, vienas iš galimų kilusio ginčo sprendimo būdų būtų taikos sutarties sudarymas, kurioje mirusio tėvo sutuoktinė atsisako jai priklausančio palikimo dalies jūsų naudai, o ginčo butui yra nustatomas uzufruktas.

Uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar kitam terminui nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo pajamas.

Aleksandras Kovalevskis
Sutartimi galima nustatyti, kad iš buto gaunamos pajamos priklausys išimtinai buto savininkui.

Sudarius taikos sutartį minėtomis sąlygomis ir teismui ją patvirtinus, jus užsitikrinsite nuosavybės teisę į butą, o tėvo žmona įgis uzufruktoriaus teisę iki gyvenimo trukmės naudotis butu. Uzufruktas pasibaigs tik mirus uzufruktoriui (tėvo žmonai) arba kitais Civilinio kodekso 4.150 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.

Teismo patvirtinta taikos sutartis bus teisinis pagrindas nekilnojamojo turto registre įregistruoti buto nuosavybės teisę ir uzufruktą.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.