Į DELFI skaitytojo klausimus atsako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė antstolė Sonata Vaicekauskienė
Kodėl kartais areštuojamos dirbančių skolingų žmonių sąskaitos?
Teisės aktuose įtvirtintomis skolų išieškojimo taisyklėmis skolingi asmenys skatinami aktyviai bendradarbiauti su antstoliais ir operatyviai teikti informaciją apie savo finansinę padėtį.
Jeigu žmogus dirba, jis gali per pusę metų pats susimokėti skolą. Tada priverstinių priemonių nebereikia. Paprastai antstoliai netaiko sąskaitų ar turto arešto, jeigu skolininkas pateikia įrodymus, kad išieškomų pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant nustatyto dydžio išskaitymus iš darbo užmokesčio, pensijos ar kitų pajamų.
Bet šias taisykles pritaikyti ne visada įmanoma. Dažnai skolininkai antstoliams neatskleidžia visų gaunamų pajamų, negali įrodyti, kad pajamos reguliarios, dirba pagal trumpalaikes terminuotas sutartis. Tai aplinkybės, kurioms esant sąskaitų areštas yra būtinas, kad nebūtų pažeisti išieškotojo interesai.
Kodėl skolininkams sunkiau naudotis bankų paslaugomis?
Skolininkų sąskaitose esančios piniginės lėšos nuo 2015 m. rugsėjo surandamos ir apribojamos automatizuotai – per piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą. Ši sistema užtikrina ne tik operatyvų išieškojimą, bet ir suteikia skolininkui garantijas, kad kiekvieną mėnesį liktų tam tikra suma lėšų jo būtiniausiems poreikiams.
Įvairias pašalpas ar kitokias pajamas periodiškai gaunantiems asmenims antstolis nustato konkrečią laisvai disponuojamą sumą, kurią galima pasiimti grynaisiais ir disponuoti vieną kalendorinį mėnesį. Nustačius laisvai disponuojamą sumą, užtikrinama, jog iš skolininko sąskaitos bus nuskaitomos tik šią sumą viršijančios lėšos. Jeigu asmens pajamos padidėja ir jis įgyja teisę naudotis didesne laisvai disponuojama suma, šią informaciją reikėtų pateikti antstoliui, kuris nustatys didesnę laisvai disponuojamą sumą.
Deja, yra ir kita medalio pusė - nepatogumai naudojantis mokėjimo kortelėmis. Tokių problemų turi daugelis skolininkų.
Gerosiomis išimtimis šiuo metu galima pavadinti tik du bankus: „Swedbank“ klientai laisvai disponuojamos sumos lėšas gali pasiimti bankomatuose be apribojimų, o DNB klientai – su tam tikromis išimtimis. Kiti bankai dėl vidinių informacinių sistemų specifikos savo klientams negali suteikti galimybės išgryninti laisvai disponuojamą sumą naudojantis mokėjimo kortele. Norint pasiimti lėšų iš areštuotos sąskaitos, tenka vykti į bankų skyrius.
Tai aktuali problema. Lietuvos antstolių rūmai ne kartą yra kreipęsi į Teisingumo ministeriją, Lietuvos bankų asociaciją ir į pačius komercinius bankus kviesdami ieškoti sprendimų, kad skolingi žmonės dalimi savo lėšų sąskaitose galėtų naudotis paprasčiau.
Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.