Artūras A. iš valstybės siekė prisiteisti 100 tūkst. Lt neturtinės ir beveik 25 tūkst. lt turtinės žalos atlyginimą.
Jo ieškinyje buvo teigiama, kad dar prieš dvejus metus Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti išteisinamąjį Kauno apygardos teismo nuosprendį. Kauno apygardos prokuratūra dar 2002-ųjų pradžioje buvo iškėlusi baudžiamąją bylą ir Artūrą A. apkaltinusi pasikėsinimu apgaulės būdu įgyti beveik 32 tūkst. Lt draudimo išmoką.
Prokurorai įtarė, kad su viena draudimo bendrove sudaręs sutartį Artūras A. Jurbarko rajone imitavo eismo įvykį ir iš draudikų siekė gauti draudimo išmoką už apgadintą automobilį „Mercedes Benz 300“. Kaltinimas kauniečiui buvo grindžiamas draudikų eksperto autotechninės ekspertizės aktu – esą automobilis negalėjo būti apgadintas Jurbarko rajone. Buvo įtariama, kad automobilis buvo patekęs į avariją Vokietijoje.
Teismai yra konstatavę, kad ši baudžiamoji byla nuo pat pradžių nebuvo sudėtinga. Tokia byla tapo dėl ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės neobjektyvumo bei dėl tyrimo „vyravusios tendencijos surinkti tik Artūrą A. apkaltinančius duomenis“.
Pagrindinius ikiteisminio tyrimo veiksmus pareigūnai atliko praėjus dideliam laiko tarpui - ekspertizę paskyrė po 3 mėnesių, o parodymų patikrinimą įvykio vietoje atliko dar po 2 mėnesių. Beje, jų metu buvo paimti daiktiniai įrodymai, tačiau tik dėl pareigūnams žinomų aplinkybių jie nebuvo prijungti prie baudžiamosios bylos. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad kaltinimai kauniečiui buvo grįsti tik abejonėmis ir prielaidomis.
Priteisdamas 2 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą teismas pažymėjo, kad tyrimo metu Artūrui A. buvo uždrausta išvykti iš šalies, tačiau jis be teismo leidimo išvyko į Vokietiją ir nedalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. Vokietijoje jis buvo suimtas 5 mėnesius.