Apie teisėjų klaidas, nepagrįstą persekiojimą ir kylančias grėsmes penktadienį Vilniuje surengtame Visuotiniame teisėjų susirinkime prabilęs Lietuvos Aukčiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus sako, kad teismų savivalda yra pasiryžusi ginti teisėjus tiek nuo kėsinimosi į jų nepriklausomumą, tiek nuo jų persekiojimo ir nepagrįstos kritikos viešoje erdvėje.
„Jau daug metų nebuvo situacijos, kai teisėjams teko bijoti dėl savo ir šeimos narių saugumo, deja, tai sugrįžta reiškiniu, kai teisėjai ir teismų darbuotojai lydimi namo, stebimos jų transporto priemonės ar gyvenamosios vietos“, – pabrėžė R. Norkus.
Pasak jo, „teisėjas, kaip ir bet kuris kitas žmogus, gali suklysti“ – ne tik priimdamas teismo sprendimą „pagal painius ar visuomenės akimis neteisingus įstatymus“, bet ir buityje ar laisvalaikiu.
„Lietuvos visuomenė kelia pačius aukščiausius reikalavimus jos bylas sprendžiantiems teisėjams ir neatleidžia jokių suklydimų, – kalbėjo LAT vadovas. – Turime pripažinti, kad šiuo požiūriu esame vieni griežčiausių Europoje. Tais atvejais, kai teisėjas suklysta, ar kitais atvejais, kai suformuojama nuomonė, kad jis suklydo, viešojoje erdvėje jis gali tapti visuomenės priešu. Tampa nebeįdomu, kad kasdien teismai apgina tūkstančius žmonių, ar kad daugelis kolegų iš Vakarų negali susilaikyti nuo komplimentų Lietuvos teismams, kiek toli jie pažengė, o kai kuriais aspektais net smarkiai pralenkė vadinamąsias tradicinės demokratijos valstybes.“
Pasak jo, informacija „gali tapti ginklu bandant paveikti teisėją, pasėti pyktį ir nepasitenkinimą viskuo ir visais“.
Vis dėlto, LAT pirmininko teigimu, Lietuvos teismai tampta skaidresni: „Visuomenė pasitiki teismais, kai yra dvi pagrindinės sąlygos: kai teismo procese su žmonėmis elgiamasi pagarbiai, profesionaliai, sąžiningai ir teisingai, ir kai patys žmonės neabejoja, kad su jais teismo procese buvo elgiamasi pagarbiai, profesionaliai, sąžiningai ir teisingai. Deja, išliekantis didelis nepasitikinčių teismais asmenų skaičius rodo, kad kartais pritrūksta vieno ar kito iš šių pasitikėjimo elementų. Blogiausia būtų, jei trūktų jų abiejų.“
Apie augantį visuomenės pasitikėjimą kalbėjo ir daugiau kaip 600 teisėjų pasveikinti atvykusi už jų veiklą atsakinga šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėžusi, kad pastaraisiais metais teismų sistemoje įvyko esminis lūžis – tą rodo ir augantis visuomenės pasitikėjimas teisingumu, ir reikšmingi pokyčiai teismuose.
„Žmonių pasitikėjimas teismais rodo, kad pokyčiai yra geri, gal nepakankami, visada norisi daugiau, bet jau dabar galime sakyti, kad daugiau žmonių teismais labiau pasitiki negu nepasitiki, nors tai dar ne tie skaičiai, kuriais galėtume pasigirti ir didžiuotis“, – pabrėžė šalies vadovė.
Ji džiaugėsi, kad teismų savivalda pakeitė požiūrį į nusižengusius teisėjus ir su jų pažeidimais jau nesitaiksto.
„Prisimenu pirmuosius savo darbo metus, labai didžiulę rezistensiją jaučiau iš teismų sistemos, kai mes mėgindavome pasakyti, kad labai negerai, kai šlitinėja, pilna to žodžio prasme, teismo koridoriuose nusigėręs teisėjas. Savigyna buvo didžiulė, kol galų gale įtikinome, kad tai patiems teismams, pačiai sistemai yra svarbu išsivalyti, niekas kitas to nepadarys. Dabar matau visai kitokią savivaldą, kitokius teismus.“
Pasak D. Grybauskaitės, teismai turi būti nukreipti į žmogų. „Noriu pasidžiaugti ir padėkoti visiems tiems, kam svarbu garbė, kam svarbu, kad įstatymas būtų viršesnis už bet ką, kas išlieka sąžiningas ir mato ne tik įstatymo raidę, bet ir tai, ką jis reiškia kiekvienam žmogui“, – kreipdamasi į teisėjus sakė šalies vadovė.
Jos teigimu, teismų sistema turi pasiekti tokį lygį, kad kiekvienas „atėjęs pas teisėją atrastų ir žmogų, kuriam gali pasiguosti, ir atrastų tą teisybę, kurios mes kasdien ieškome“.
„Permainos teismų sistemoje įvyko tik patiems teisėjams supratus, kad be principingo požiūrio į savo veiklą neįmanoma susigrąžinti žmonių pasitikėjimo, – pabrėžė D. Grybauskaitė. – Iš uždaro klano teisėjai tapo atvira ir skaidria bendruomene, į kurią lygiuojasi ir teisėsaugos institucijos. Teisėjų bendruomenė tampa nepakanti korupcijai, aplaidžiam kolegų darbui, teisėjo vardo žeminimui. Teisingumo užtikrinimui svarbu ne tik įstatymo raidė, bet ir aukšta teisėjų moralė, etika, žmogiškumas.“
Teisėjai išsirinks naująją Teisėjų tarybą
Teismų sistemos skaidrumas ir veiklos tobulinimas nuo pirmosios kadencijos pradžios yra vienas svarbiausių prezidentės prioritetų. Per pastaruosius 7 metus pasikeitė net 80 proc. teismų vadovų, į sistemą atėjo daugiau negu 25 proc. naujų teisėjų. Teisėjų korpuso atnaujinimas laukia Lietuvos Aukščiausiajame ir Apeliaciniame teismuose.
Nuo 2009 m. už teisėjo vardo pažeminimą buvo atleista 19 teisėjų, kai iki tol per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį tokių teisėjų buvo atleista 14.
Kas 4 metus vykstančiame Visuotiniame teismų susirinkime, kuris yra aukščiausia teismų savivaldos institucija, bus renkama naujoji Teisėjų taryba, taip pat bus pristatyta šią kadenciją baigiančios tarybos ir Teisėjų garbės teismo veiklų ataskaitos.
Teisėjams svarbiame renginyje taip pat bus diskutuojama probleminiais teisėjų atrankos ir teisėjų veiklos vertinimo, etikos ir kitais klausimais. Be to, planuojama apdovanoti per ketverius metus labiausiai didinant visuomenės pasitikėjimą teismais, puoselėjant vertybes, didinant teismų darbo efektyvumą, realizuojant įvairias idėjas ir kitais reikšmingais darbais nusipelnę teisėjai ir teismų darbuotojai.
Be to, renginyje bus siūloma kreiptis į Seimą, kad į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą būtų įtraukta Teismų diena, kuri numatyta gruodžio 15 d.