„Dėl lytį keičiančio asmens išvaizdos ir asmens kodo atskleidžiamos informacijos apie lytį neatitikimo, toks asmuo, net ir pasikeitęs asmenvardį, patiria daug sunkumų kasdieniniame gyvenime, siekdamas įsidarbinti, bendraudamas su valstybės institucijomis, atlikdamas banko operacijas, keliaudamas“, – ŽTSI pažymi, kad į tokias situacijas patekę transseksualai patiria pažeminimą, be to, yra priversti pateikti dokumentus apie pakeistą lytį, kas tiesiogiai pažeidžia asmens teisę į privatumą.
Žmogaus teisių gynėjai, atlikę analizę apie asmens kodo naudojimo reglamentavimą Lietuvoje, teigia, kad asmens kodas yra skirtas asmens tapatybei patvirtinti, tačiau jis atskleidžia perteklinę informaciją apie asmenį – lytį ir gimimo datą.
Lytį pasikeitusiems asmenims naujas asmens kodas Lietuvoje suteikiamas tik gavus teismo sprendimą, tačiau, pasak ŽTSI teisininkų, tokia praktika yra ydinga ir nepagrįsta – apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Gyventojų registro tarnyba svarstė galimybę atsisakyti lyties ir gimimo datos nurodymo asmens kode, vietoj to naudojant nereikšmingus skaitmenis, tačiau, anot ŽTSI, jokių konkrečių veiksmų, siekiant įgyvendinti šiuos pakeitimus, nebuvo imtasi.
Kaip alternatyvą ŽTSI siūlo asmens identifikavimui naudoti ne asmens kodą, o asmens tapatybę patvirtinančios kortelės arba paso numerį – jie neatskleidžia perteklinių duomenų apie asmenį. Ši priemonė jau taikoma pildant rinkėjų parašų lapus, kai keliama kandidatūra į savivaldybės tarybą ar Seimą.
Lietuvos piliečių asmens kodas susideda iš vienuolikos skaitmenų – pirmasis nurodo lytį, neporinis skaitmuo atskleidžia vyrišką, porinis – moterišką lytį bei gimimo šimtmetį. Pvz., gimusiųjų XIX a. pirmasis asmens kodo skaitmuo yra 1 arba 2, XX a. – 3 arba 4, XXI a. – 5 arba 6. Kiti šeši skaitmenys atskleidžia asmens gimimo datą (gimimo metų du paskutinius skaitmenis, gimimo mėnesį ir dieną), o dar kiti trys skaičiai parodo gimusiųjų tą pačią dieną įrašymo į registrą eilės numerį, o paskutinysis – vienuoliktasis – skaitmuo yra pirmųjų dešimties skaitmenų kontrolinis skaičius (jis išvedamas iš kitų dešimties asmens kodo skaitmenų ir yra skirtas kodo autentiškumui užtikrinti).
Pasak teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą analizę atlikusio Karolio Liutkevičiaus, visuomenei trūksta suvokimo apie privatumo neliečiamumo reikšmę ir svarbą, dėl to asmens kodo gana dažnai reikalaujama nepagrįstai.
Atlikdami tyrimą instituto darbuotojai gavo informacijos, kad asmens kodo buvo reikalaujama banke keičiant valiutą, norint grąžinti prekes parduotuvėje ar net naudojantis autoserviso paslaugomis.
Be to, vis dar pasitaiko atvejų, kai į asmens duomenų tvarkymą žiūrima pro pirštus – prieš metus DELFI atskleidė, kaip „Sodros“ Vilniaus skyriaus kieme buvo rasta maždaug dešimt išmestų maišų su oficialiais „Sodros“ dokumentais, kuriuose buvo įvairūs asmens duomenys.
Be to, nors Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir numato draudimą viešai skelbti asmens kodą, tačiau jie iki šiol lengvai prieinami viešoje teisės aktų duomenų bazėje – Seimo internetiniame puslapyje.
Pasak tyrimą atlikusių ŽTSI specialistų, svetimas asmens kodas vis dažniau pasitelkiamas vykdant su sukčiavimu ir elektroninėmis priemonėmis susijusius nusikaltimus, todėl teisininkai taip pat siūlo įtvirtinti teisinę atsakomybę už neteisėtą asmens kodo įgijimą, naudojimą ar perdavimą.
Panašų tyrimą ŽTSI visuomenei pristatė ir 2004 metais. Per šį laikotarpį, pasak žmogaus teisių gynėjų, pastebėta pažanga – įtvirtintas draudimas rinkti ir naudoti asmens kodą tiesioginės rinkodaros tikslais bei draudimas viešai jį skelbti.