Dėl įvykdytų itin sunkių nusikaltimų kalėti iki gyvos galvos nuteistam buvusiam Kauno „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo lyderiui Henrikui Daktarui, pravarde Hena, sužibo viltis išeiti į laisvę.
Henrikas Daktaras
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokią galimybę jam, kaip ir kitiems griežčiausiomis bausmėmis nuteistiems kaliniams, turėtų numatyti šiuo metu Seime užregistruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriose nurodoma, kad iki gyvos galvos įkalintiems nuteistiesiems, už grotų praleidusiems 25 metus, teismas pagal pataisos namų teikimą gali peržiūrėti paskirtą bausmę, ją pakeičiant terminuotu laisvės atėmimu.

Kauno nusikalstamo pasaulio šulas H. Daktaras už grotų jau yra praleidęs daugiau kaip 15 metų, beveik prieš porą mėnesių teismas leido jį perkelti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus. Čia – geresnės kalinimo sąlygos.

Galimybė išeiti į laisvę, nors teismas ir paskyrė įkalinimą iki gyvos galvos, H. Daktarui atsirado po praėjusių metų gegužę Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) priimto sprendimo byloje Matiošaitis prieš Lietuvą – Strasbūro teisėjai pripažino, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje, nenumatantis nuteistiesiems realios ir veiksmingai praktikoje taikomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje garantuojamas teises.

Nors Lietuvos baudžiamieji įstatymai kol kas nenumato galimybės sušvelninti bausmės nuteistajam iki gyvos galvos teismine tvarka, H. Daktaras ir jam atstovaujantis advokatas Vytautas Sirvydis jau kreipėsi į teismą, prašydami peržiūrėti teismo skirtą bausmę.

Tokį prašymą jie pateikė po Vyriausybės atstovų rašto Strasbūro teismui, nagrinėjančiam grupės kalėti iki gyvos galvos nuteistų kalinių skundą – Lietuvos atstovai teigė, kad savo teises ginantys nuteistieji jau galėjo pasinaudoti pernai priimtu EŽTT sprendimu, o „nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese“.

H. Daktaro ir jo gynėjo skundą Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs „Daktarų“ bylą, atmetė kaip nepagrįstą – EŽTT kol kas nėra konstatavęs, kad Lietuva pažeidė H. Daktaro teises, todėl nėra pagrindo šalinti teisėkūros spragą.

Tačiau su tokia nutartimi nesutikęs advokatas V. Sirvydis pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, teigdamas, kad apygardos teismas net nevertino Vyriausybės atstovų išdėstytos pozicijos EŽTT.

„Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sąžininga reikalauti, kad ieškovai išnaudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis EŽTT išvadų byloje Matiošaitis ir kiti taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu, – nurodo advokatas. – Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą.“

Henrikas Daktaras ir advokatas Vytautas Sirvydis
Henrikas Daktaras ir advokatas Vytautas Sirvydis
© DELFI / Andrius Ufartas

Advokatas taip pat pažymėjo, kad žemesniojo teismo nutartyje teigiama, „jog toks vienkartinis teisėkūros spragos užpildymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi EŽTT yra pateikti, bet dar neišnagrinėti H. Daktaro ir kitų pareiškėjų iš Lietuvos pareiškimai dėl to paties klausimo.“

„Šis motyvas yra ne tik atsisakymas vykdyti teisingumą, bet ir –tiesioginis prieštaravimas tarptautinių sutarčių privalomumo principui, kuris labai aiškiai išdėstytas Konstitucinio Teismo sprendime“, – apeliaciniame skunde V. Sirvydis teigia, kad byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą suformuluota pagrindinė išvada, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė iš viso negalėjo būti paskirta nesant jokio aiškaus, efektyvaus ir realiai taikomo mechanizmo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę, negali būti nuginčyta kada nors būsiančiu teisiniu reguliavimu.

„Teismas turi taikyti teisę remdamasis galiojančiais teisės šaltiniais, vienas iš kurių yra tiek pati Konvencija, tiek ir EŽTT praktika (nebūtinai konkretaus pareiškėjo bylose ir netgi nebūtinai bylose prieš Lietuvą), o ne laukti, kaip toliau bus taikomas ar keičiamas teisinis reguliavimas“, – advokatas mano, kad EŽTT praktikos išaiškinimai Lietuvos teismams suteikia ne tik diskreciją, bet ir teisę užpildyti teisės spragas.

Nors ir išgirdo H. Daktaro gynėjo nuomonę, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai jai nepritarė – EŽTT bylos prieš Lietuvą sprendime nebuvo nurodyta, kad nuteistiesiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės iš viso negalėjo būti skirtos, nesant jos aiškaus, efektyvaus ir realiai taikomo mechanizmo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę.

Atmesdami skundą teisėjai pažymėjo, kad Lietuvos teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.

„Teismo nesaisto Vyriausybės pastabose byloje prieš Lietuvą pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, – nurodė teisėjų kolegija. – Ši teisės spraga turėtų būti šalinama ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, o šio sprendimo pasekoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą.Tokiu būdu įstatyme būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan.“

Teisėjai pritarė V. Sirvydžio pozicijai, kad EŽTT sprendimai ir pati Konvencija turi būti įgyvendinami efektyviai, tačiau siekiant pašalinti nustatytus Konvencijos pažeidimus „reikia tam tikro laiko tarpo“.

Henrikas Daktaras
Henrikas Daktaras
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot teismo, Vyriausybė dar vasario 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo Seimui siūlo keisti Baudžiamąjį kodeksą ir kitus teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti EŽTT sprendimą ir sudaryti teisines sąlygas asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vyriausybės siūlomos pataisos yra suderintos su Teisėjų taryba ir Generaline prokuratūra, o „atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti esamą teisinę spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, yra atliekami“.

Teisėjai taip pat pažymėjo, kad EŽTT kol kas dar nėra konstatavęs pažeidimų H. Daktaro byloje, todėl nėra pagrindo atnaujinti jo bylą. Tik tuomet, kai pažeidimas bus konstatuotas ir Strasbūro teismo sprendimas įsiteisės, nuteistasis galės kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo.

Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siekiama įgyvendinti EŽTT sprendimą, Seimui buvo pateiktos svarstyti į pavasario sesiją, tačiau kol kas nebuvo priimtos.

Įstatymo projekte yra nurodyta, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis nei 5 ir ilgesnis nei 10 metų.

„Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo atliktos bausmės poveikį jam pačiam, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ar nuteistasis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti“, – teigiama įstatymo projekte.

Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus nuteistieji iki gyvos galvos turi vienintelę galimybę išeiti į laisvę, jeigu jiems malonę suteikia šalies prezidentas. Tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad to nepakanka.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nuo Kremliaus propagandistės iki Lietuvos šnipės: rusę įtaria dvigubu žaidimu (8)

Kaliningrade sulaikyta ir į Maskvą nuskraidinta rusė, kaltinama valstybės išdavimu – įtariama,...

„Wizz Air“ smarkiai sumažins skrydžių iš Lietuvos (20)

Pigių skrydžių bendrovė „ Wizz Air “ žiemą smarkiai sumažins skrydžių iš Lietuvos...

Svarbiausią akimirką abiturientams – mokyklos antausis (81)

Septyni Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientai nekantriai laukė apeliacijų rezultatų,...

Didelė policijos operacija: rasta narkotikų laboratorija, suimta nusikalstama gupuotė (26)

Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai,...

Garsenybes šokiravo feisbuke paviešintas įrašas apie cirke kankinamą mešką: vadovas Zobovas ginasi, kad vaikai verkia ir pamatę klouną (11)

Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintas įrašas iš „VIP“ cirko sulaukė tūkstančių...

Tūkstančiams – nemalonūs laiškai iš „Sodros“ (18)

„ Sodra “ penktadienį išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti...

Vandenyno dugne aptiko aukso prikrautą rusų karo laivą (101)

Vandenyno dugne Pietų Korėjos bendrovė aptiko didžiulio prieš daugiau nei šimtą metų...

Pokeris dėl sporto ateities – ant ministrės stalo ir po juo (36)

Edis Urbanavičius jau paliko Kūno kultūros ir sporto departamento ( KKSD ) generalinio...

Prasidėjo dvidešimtmečio statybos: Kaune iškils „Continental“ gamykla sukurs 1000 darbo vietų (272)

Penktadienio rytą Kauno LEZ teritorijoje oficialiai duotas startas naujosios „ Continental “...

Atostogaujantis Jasikevičius atsisveikino su Toupane'u: esu įsitikinęs, kad „Olympiakos“ klube jį pamils (1)

Ispanijoje sudalyvavęs savo vardo jaunųjų įžaidėjų stovykloje, Kauno „Žalgirio“...