aA
Dėl įvykdytų itin sunkių nusikaltimų kalėti iki gyvos galvos nuteistam buvusiam Kauno „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo lyderiui Henrikui Daktarui, pravarde Hena, sužibo viltis išeiti į laisvę.
Henrikas Daktaras
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokią galimybę jam, kaip ir kitiems griežčiausiomis bausmėmis nuteistiems kaliniams, turėtų numatyti šiuo metu Seime užregistruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriose nurodoma, kad iki gyvos galvos įkalintiems nuteistiesiems, už grotų praleidusiems 25 metus, teismas pagal pataisos namų teikimą gali peržiūrėti paskirtą bausmę, ją pakeičiant terminuotu laisvės atėmimu.

Kauno nusikalstamo pasaulio šulas H. Daktaras už grotų jau yra praleidęs daugiau kaip 15 metų, beveik prieš porą mėnesių teismas leido jį perkelti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus. Čia – geresnės kalinimo sąlygos.

Galimybė išeiti į laisvę, nors teismas ir paskyrė įkalinimą iki gyvos galvos, H. Daktarui atsirado po praėjusių metų gegužę Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) priimto sprendimo byloje Matiošaitis prieš Lietuvą – Strasbūro teisėjai pripažino, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje, nenumatantis nuteistiesiems realios ir veiksmingai praktikoje taikomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje garantuojamas teises.

Nors Lietuvos baudžiamieji įstatymai kol kas nenumato galimybės sušvelninti bausmės nuteistajam iki gyvos galvos teismine tvarka, H. Daktaras ir jam atstovaujantis advokatas Vytautas Sirvydis jau kreipėsi į teismą, prašydami peržiūrėti teismo skirtą bausmę.

Tokį prašymą jie pateikė po Vyriausybės atstovų rašto Strasbūro teismui, nagrinėjančiam grupės kalėti iki gyvos galvos nuteistų kalinių skundą – Lietuvos atstovai teigė, kad savo teises ginantys nuteistieji jau galėjo pasinaudoti pernai priimtu EŽTT sprendimu, o „nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese“.

H. Daktaro ir jo gynėjo skundą Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs „Daktarų“ bylą, atmetė kaip nepagrįstą – EŽTT kol kas nėra konstatavęs, kad Lietuva pažeidė H. Daktaro teises, todėl nėra pagrindo šalinti teisėkūros spragą.

Tačiau su tokia nutartimi nesutikęs advokatas V. Sirvydis pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, teigdamas, kad apygardos teismas net nevertino Vyriausybės atstovų išdėstytos pozicijos EŽTT.

„Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sąžininga reikalauti, kad ieškovai išnaudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis EŽTT išvadų byloje Matiošaitis ir kiti taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu, – nurodo advokatas. – Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą.“

Henrikas Daktaras ir advokatas Vytautas Sirvydis
Henrikas Daktaras ir advokatas Vytautas Sirvydis
© DELFI / Andrius Ufartas

Advokatas taip pat pažymėjo, kad žemesniojo teismo nutartyje teigiama, „jog toks vienkartinis teisėkūros spragos užpildymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi EŽTT yra pateikti, bet dar neišnagrinėti H. Daktaro ir kitų pareiškėjų iš Lietuvos pareiškimai dėl to paties klausimo.“

„Šis motyvas yra ne tik atsisakymas vykdyti teisingumą, bet ir –tiesioginis prieštaravimas tarptautinių sutarčių privalomumo principui, kuris labai aiškiai išdėstytas Konstitucinio Teismo sprendime“, – apeliaciniame skunde V. Sirvydis teigia, kad byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą suformuluota pagrindinė išvada, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė iš viso negalėjo būti paskirta nesant jokio aiškaus, efektyvaus ir realiai taikomo mechanizmo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę, negali būti nuginčyta kada nors būsiančiu teisiniu reguliavimu.

„Teismas turi taikyti teisę remdamasis galiojančiais teisės šaltiniais, vienas iš kurių yra tiek pati Konvencija, tiek ir EŽTT praktika (nebūtinai konkretaus pareiškėjo bylose ir netgi nebūtinai bylose prieš Lietuvą), o ne laukti, kaip toliau bus taikomas ar keičiamas teisinis reguliavimas“, – advokatas mano, kad EŽTT praktikos išaiškinimai Lietuvos teismams suteikia ne tik diskreciją, bet ir teisę užpildyti teisės spragas.

Nors ir išgirdo H. Daktaro gynėjo nuomonę, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai jai nepritarė – EŽTT bylos prieš Lietuvą sprendime nebuvo nurodyta, kad nuteistiesiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės iš viso negalėjo būti skirtos, nesant jos aiškaus, efektyvaus ir realiai taikomo mechanizmo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę.

Atmesdami skundą teisėjai pažymėjo, kad Lietuvos teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.

„Teismo nesaisto Vyriausybės pastabose byloje prieš Lietuvą pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, – nurodė teisėjų kolegija. – Ši teisės spraga turėtų būti šalinama ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, o šio sprendimo pasekoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą.Tokiu būdu įstatyme būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan.“

Teisėjai pritarė V. Sirvydžio pozicijai, kad EŽTT sprendimai ir pati Konvencija turi būti įgyvendinami efektyviai, tačiau siekiant pašalinti nustatytus Konvencijos pažeidimus „reikia tam tikro laiko tarpo“.

Henrikas Daktaras
Henrikas Daktaras
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot teismo, Vyriausybė dar vasario 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo Seimui siūlo keisti Baudžiamąjį kodeksą ir kitus teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti EŽTT sprendimą ir sudaryti teisines sąlygas asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vyriausybės siūlomos pataisos yra suderintos su Teisėjų taryba ir Generaline prokuratūra, o „atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti esamą teisinę spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, yra atliekami“.

Teisėjai taip pat pažymėjo, kad EŽTT kol kas dar nėra konstatavęs pažeidimų H. Daktaro byloje, todėl nėra pagrindo atnaujinti jo bylą. Tik tuomet, kai pažeidimas bus konstatuotas ir Strasbūro teismo sprendimas įsiteisės, nuteistasis galės kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo.

Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siekiama įgyvendinti EŽTT sprendimą, Seimui buvo pateiktos svarstyti į pavasario sesiją, tačiau kol kas nebuvo priimtos.

Įstatymo projekte yra nurodyta, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis nei 5 ir ilgesnis nei 10 metų.

„Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo atliktos bausmės poveikį jam pačiam, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ar nuteistasis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti“, – teigiama įstatymo projekte.

Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus nuteistieji iki gyvos galvos turi vienintelę galimybę išeiti į laisvę, jeigu jiems malonę suteikia šalies prezidentas. Tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad to nepakanka.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Papasakojo daugiau detalių, kaip iš kauniečių buvo paimti vaikai: specialistų ir tėvų versijos gerokai skiriasi pildoma (869)

Nors kauniečiai, iš kurių atimti du mažamečiai vaikai, jau džiaugiasi, kad atžalos šiandien...

Skelbiama apie aptiktus nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi palaikus Erdoganas: tai planuota žmogžudystė (149)

Nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi kūno dalys buvo rastos įmestos į šulinį Saudo Arabijos...

Prie manekenės žūties galimai prisidėjusio Ričardo Piniko vaizdo įrašas atsidūrė melo ekspertų rankose (8)

Netrukus bus metai, kuomet Klaipėdoje iš viešbučio iškrito garsi manekenė Dovilė...

Svarstant opozicijos rezoliucijas – keistas dalies liberalų elgesys (57)

Neeiliniame Seimo posėdyje svarstant opozicijos rezoliucijas, išryškėjo keistas šešių liberalų...

Adomaitis – apie bemieges naujoko naktis: tai užtruko per ilgai ir vis dar tęsiasi (12)

Rytinėje Vilniaus „Ryto“ treniruotėje geros nuotaikos netrūko: po krepšiu pokštavo Eimantas...

Viceministrė apie vaikų atėmimo atvejį Kaune: atliekamas tyrimas, kad tokių klaidų nekartotume (201)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, komentuodama didelio atgarsio sulaukusį...

Pirmąją šv. Kalėdų dieną „Maximos“ parduotuvės nedirbs (17)

Pirmąją šių metų šv. Kalėdų dieną beveik 15 000 lietuviško prekybos tinklo „ Maxima “...

Bioekonomika Lietuvai – tamsus miškas: išvežam, vietoj to, kad kurtume vertę (70)

Pažangios Vakarų šalys savo ateitį sieja su bioekonomika , o Lietuvoje daugybė žmonių šio...

Gyvai / NETOBULOS. Daiva Žeimytė-Bilienė: apie laimės kainą, profesines ambicijas ir romantiką (1)

Žodžio kišenėje neieškanti, drąsiai apie savo skaudžius išgyvenimus ir įveiktas baimes...

Kodėl saugaus eismo ekspertas sostinės gatvėse nesijaučia saugus? (4)

Lietuva gali pasigirti sėkmingai mažinanti sužeistųjų ir žuvusiųjų žmonių skaičių eismo...