Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad savivaldybė ir gatvių būklę prižiūrinti bendrovė „Grinda“ nėra atsakingos už taksi keleivio mirtį – teisėjai nusprendė, kad avarijos metu kelias, kuriame susidūrė du automobiliai, buvo tvarkingas, o eismo įvykis kilo tik dėl neatsargaus taksi vairuotojo elgesio.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija paliko galioti apylinkės teismo sprendimą, kuriuo tėvo netekusiam vos 3 metukų berniukui buvo priteistas 70 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimas. Tuo metu vaiko motinai, kuri per avariją neteko savo mylimojo, ir žuvusiojo tėvui priteista po 30 tūkst. Lt neturtinė žala.
Šiuos pinigus nukentėjusiesiems turėtų sumokėti taksi bendrovė „Romerta“, kurios vairuotojas buvo nuteistas dėl tragiškai pasibaigusios avarijos. Tačiau ar bent litas įplauks į artimojo netekusios šeimos sąskaitą, neaišku – taksi bendrovės sąskaita yra visiškai tuščia, bendrovė neturi ir jokio turto. Maža to, dėl galimų finansinių pažeidimų bendrovės veiklą tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), dėl to jos vadovas už grotų jau yra praleidęs beveik mėnesį.
Atsakomybę dėl blogos kelių būklės Vilniaus miesto savivaldybei bandė primesti ir atsakomybę dėl avarijos turėjusi prisiimti „Romerta“ – taksi bendrovė teismo prašė tėvo netekusiam vaikui ir jo motinai priteisti vos 70 tūkst. Lt, o žuvusiojo tėvo ieškinį išvis atmesti. Maža to, taksi bendrovės vadovai manė, kad šią žalą turėtų sumokėti Vilniaus miesto savivaldybė.
Teisme nagrinėti įvykiai susiję su tragiška avarija, nutikusia dar 2010-ųjų sausio 29-iąją, kai apie 23 val., kai Vilniuje, Viršupio gatvėje, taksi automobilis „Mercedes Benz C200“ prarado judesio stabilumą ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su važiavusiu „Honda „Civic“. Šio eismo įvykio metu žuvo taksi keleivis ir sužaloti „Honda Civic“ vairuotojas bei du keleiviai.
Vėliau dėl tragiškos avarijos kaltu pripažintas taksistas pasakojo, kad važiuodamas Viršupio g. esančio dviejų eismo juostų kelio viduriu jis pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį, todėl savo vairą pasuko šiek tiek dešiniau, siekdamas prasilenkti su kita mašina.
„Tačiau tada pajutau, jog mano automobilį pradėjo nešti į dešinę pusę, todėl pasukau vairą į kairę, dėl ko automobilis tapo nevaldomas, jį apsuko ir jis slydo dešine puse į priešpriešinę juostą“, – vairuotojas teigė, kad kelias buvo apsnigtas ir iš abiejų pusių buvo didelės pusnys, o jis pasitraukdamas kuo dešiniau pataikė į provėžą, todėl automobilį sumėtė.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog Viršupio g. kelkraštyje buvusi provėža buvo 6 cm gylio ir neviršijo maksimalaus provėžoms leistino gylio (7 cm).
Teismas konstatavo, kad pagrindinė ir vienintelė eismo įvykio priežastis buvo taksi vairuotojo neatsakingas elgesys kelyje – jis neįvertintino tuo metu buvusių blogų ir ypatingai sudėtingų važiavimo sąlygų, atitinkamai nepasirinko saugaus važiavimo greičio (taksi važiavo 44 km/val., o kitas lengvasis automobilis – 16 km/val. Greičiu).
Neturtinę žalą teismas priteisė iš taksi bendrovės, nes jos vairuotojas avariją padarė darbo metu – pagal įstatymus darbdavys atsako ir kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas be kaltės, ir kaip samdantysis darbuotojus už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės.
Taksi bendrovė „Romerta“ bandė ginčyti apylinkės teismo sprendimą, aiškindama ne tiktai, kad atsakomybę dėl kelių būklės turi prisiimti savivaldybė, bet ir tai, kad nukentėjusiesiems priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas. Bendrovės atstovams teisme labiausiai kliuvo, kad teismas priteisė 30 tūkst. Lt žuvusiojo tėvui – esą jis su sūnumi negyveno, šis seniai buvo sukūręs savo šeimą.
Maža to, jie nurodė, kad tuoj pat po eismo įvykio sužinojęs apie keleivio mirtį bendrovės „Romerta“ akcininkas atvyko į laidotuves, atsiprašė žuvusiojo artimųjų ir perdavė jiems 3 tūkst. Lt, o draudimo kompanija atlygino žuvusiojo giminaičiams jų patirtas laidojimo išlaidas.
„Teismas taip pat neįvertino to, kad priteisus iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą bendrovė privalės paskelbti bankrotą – toks teismo sprendimas sukels nepriimtinas ir sunkias pasekmes tiek atsakovo, tiek ir pas atsakovą dirbančių trečiųjų asmenų atžvilgiu“, – aiškino „Romertos“ atstovai.
Šie taksi bendrovės aiškinimai sukėlė tikrą audrą nukentėjusiesiems – nei iš bendrovės akcininko, nei iš bet kurio kito jos atstovo jie iki šiol nesulaukė atsiprašymo, o taip pat negavo jokios piniginės paramos.
Pasak jų, „Romerta“ atstovai absoliučiai juos ignoruoja, vengia išreikšti užuojautą. „Atsakovas, tikėtina, siekdamas išvengti žalos nukentėjusiesiems atlyginimo, keleivių vežimo veiklą vykdo per įmonę „Romerta plius“, kas neabejotinai sunkina atsakovo turtinę padėtį“, – teismui nurodė jie.
Nukentėjusieji pabrėžė, kad bendrovės prašymas atmesti žuvusiojo tėvo ieškinį yra amoralus, ypatingai žinant tai, jog jis dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, o jo patirti išgyvenimai dėl žuvusio sūnaus nekėlė abejonių nė vienam proceso dalyviui.
Tam pritarė ir Vilniaus apygardos teismas, pažymėjęs, kad dėl sūnaus žūties jis patyrė sunkių dvasinių išgyvenimų – su žuvusiuoju jį siejo pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas, jų tarpusavio santykiai buvo artimi ir draugiški.
Tuo metu gerokai didesnį neturtinės žalos atlyginimą vaikui priteisę teisėjai pabrėžė, kad jis „prarado tėvą dar nespėjęs jo pažinti ir tai neabejotinai turės įtakos vaiko raidai ir asmenybės formavimuisi“.
Tėvo netekusio mažamečio motinos iškelta byla dėl išlaikymo vaikui yra išskirta į atskirą civilinę bylą. Joje pareikštas beveik ieškinys dėl beveik 200 tūkst. Lt turtinės žalos atlyginimo.