LAT plenarinė sesija, kurią sudarė penkiolika Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, savo neskundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad baudžiamojo proceso tęsimas, tikrinant pareikštų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą, savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.
Teismų praktiką formuojantis LAT mano, kad net po mirties nagrinėjant A. Ūso bylą bus sudarytos prielaidos įgyvendinti teisingumą baudžiamojoje byloje ir atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.
LAT priimta nutartimi ateityje galės remtis ir kiti teismai, kai bus siekiama ne tik nuteistąjį, bet ir kaltinamąjį reabilituoti po mirties.
Mįslingomis aplinkybėmis žuvusio A. Ūso baudžiamoji byla artimiausiu metu bus išsiųsta į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą – ją nagrinės teisėjas Ovidijus Ramanauskas.
Keturi teisėjai mano, kad A. Ūso bylos nebus įmanoma objektyviai išnagrinėti
Vadinamąją Kauno pedofilijos bylą nagrinėti teisme prašė A. Ūso artimieji ir dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio mažametės dukros laikinoji globėja Neringa Venckienė. Tuo tarpu Generalinė prokuratūra buvo įsitikinusi, kad reabilitavimo procesas A. Ūso atžvilgiu negalimas.
LAT nutarčiai nepritarė keturi teisėjai – Rimantas Baumilas, Olegas Fedosiukas, Gintaras Goda ir Tomas Šeškauskas. Jie palaikė prokuratūros poziciją.
„Mirus kaltinamajam negali būti tinkamai tikrinamas prokuroro kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo pagrįstumas ie užtikrintos kaltinamojo bei nukentėjusiojo teisės. Tęsiant tokį procesą pats kaltinamasis niekaip negalėtų pareikšti savo pozicijos dėl kaltinimo, įgyvendinti savo teisės gintis, dalyvauti tiriant bylos rodymus. Tai reiškia, kad teisingas bylos faktinių aplinkybių nustatymas būtų apsunkintas arba visai neįmanomas“, - nurodė keturi teisėjai atskirojoje nuomonėje.
A. Ūso bylą turėjęs nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismas ją nutraukė, kai mirė kaltinamasis. Vėliau apeliacinius skundus išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Baudžiamojo proceso kodekse numatyta išimtis dėl teismo proceso reabilitacijos pagrindais gali būti taikoma ne tik mirusiems asmenims, kurie įsiteisėjusiais nuosprendžiais yra pripažinti kaltais, bet ir asmenims, kurie miršta nepasibaigus teisminiam nagrinėjimui.
Ši teismo nutartis, pasak LAT, yra teisėta ir pagrįsta. Jos paskelbimo prie teismo laukė būrelis vadinamųjų kovotojų prieš pedofiliją - jie surengė nedidelį piketą su plakatais, reikalaujančiais užkirsti kelią pedofilų daromiems nusikaltimams.
Vieni sieks A. Ūsą nuteisti, kiti – išteisinti
A. Ūso našlei atstovaujantis advokatas Adomas Liutvinskas po teismo posėdžio teigė, kad nutartyje teismas išaiškino, kaip turėtų vykti reabilitacijos procesas.
„Jis (A. Ūsas – aut. past.) savo nuomonę yra išsakęs tyrimo metu, viską, ką jis žinojo tuo reikalu, jau pasakyta, nieko naujo neišgirsime“, – tikino gynėjas, pripažinęs, kad visos kilusios abejonės teisme turėtų būti taikomos kaltinamojo naudai.
„Mes sieksime, kad jis būtų išteisintas“, – pažymėjo A. Liutvinskas.
Tuo tarpu Generalinės prokuratūros prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas, siekęs, kad A. Ūso byla nebūtų nagrinėjama teisme, žurnalistams sakė, jog LAT išaiškinimas įneš aiškumo visiems teismams.
„Ši LAT nutartis svarbi bent jau tuo, kad bus suformuota praktika, – teigė prokuroras. – aš labai tikiuosi, kad šioje nutartyje bus detaliai apibrėžti tie reikalavimai ir tos procesinės normos, kuriomis vadovaujantis toks procesas ir turėtų vykti, kadangi Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) toks procesas nėra numatytas bei detaliai neapibrėžtas. Manau, kad ši LAT nutartis įneš aiškumo, kokiomis teisės normomis tokiu atveju reikėtų vadovautis ir ar turėtų būti taikoma analogija šiuo atveju ar ne.
Taip pat manau, kad ši nutartis yra svarbi tuo, kad joje pateikiamas aiškinimas dėl nekaltumo prezumpcijos principo taikymo“.
Plenarinės sesijos nutartis pradžiugino ir kovotojus prieš pedofiliją, kurie, išgirdę apie priimtą verdiktą, prie teismo pastato į orą paleido violetinius balionus.
„Labai teigiamai vertinu, tiesiog stebuklai Marijos žemėje dedasi – jeigu bus pedofilijos byla, tai yra nuostabu, tai labai gerai“, – negalėjo atsidžiaugti D. Kedžio teta Audronė Skučienė.
Ji mano, kad pedofilijos byloje yra pakankamai duomenų, kurie esą patvirtins A. Ūso kaltę. „Svarbu, kad jinai neužgesinta, manau, ras byloje įrodymų, gerai, kad ji neužversta amžiams, nes byloje įrodymų tikrai yra“, – teigė A. Skučienė.
Byloje yra net aštuoniolika tomų
DELFI primena, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos A. Ūsui buvo pareikšti įtarimai ir dėl seksualinio prievartavimo, tačiau jie vėliau buvo panaikinti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Be to, byloje buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą teisėjo Jono Furmanavičiaus, Laimutės Stankūnaitės bei šios sesers Violetos Naruševičienės atžvilgiu nutraukti, „jiems nepadarius nusikalstamos veikos“.
Byloje taip pat nustatyta, kad prieš V. Naruševičienės dukrą seksualinės prievartos veiksmai nebuvo padaryti.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta daugiau kaip 18 tomų medžiagos, apklausta beveik 200 liudytojų, atlikti medicininiai, psichologiniai, fonoskopiniai tyrimai, gautos specialistų išvados, naudotasi Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro pagalba.
Be to, tyrimo metu buvo išanalizuoti gauti telefoninių pokalbių, tarpusavio kontaktų duomenys, kai kurių byloje apklaustų asmenų duoti parodymai patikrinti poligrafu (melo detektoriumi).
Apie pedofiliją pirmasis prabilo D. Kedys, kuris vėliau, kaip įtariama, nužudė J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę. Prieš savaitę paslaptingai atsiradęs įslaptintas policijos informatorius pranešė, kad Policijos departamento pareigūnai esą žinojo apie planuojamas D. Kedžio žudynes. Jas, pasak informatoriaus, skatino ir D. Kedžio sesuo, Kauno apygardos teismo teisėja N. Venckienė.