Galime pasigirti, kad pirmieji sugebėjome prisišaukti Liuksemburgo karius – jiems tai pirmosios karinės pratybos užsienyje. Neabejoju, karine pratybų svarba, bet ką jos mums reiškia platesniame kontekste?

Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas teigia, kad pratybos nebuvo planuotos iš anksto ir sąjungininkai jose neplanavo dalyvauti, tačiau tai, kad 8 šalys atsiliepė į šaukimą, manau yra įspūdingas rezultatas. Kariuomenė – ne studentų bendrabutis, paprastai tokie „vakarėliai“, kaip tarptautinės karinės pratybos, planuojamos gerokai iš anksto. Tai, kad tiek šalių neplanuotai sutiko veikti kitaip, ne pagal įprastas taisykles, rodo, kad rytinių NATO sienų saugumas joms svarbus.

Paskutiniu metu daug diskutavome apie 5-ąjį NATO sutarties straipsnį. Girdėjome visko. Kalbos kalbomis, bet reikia žiūrėti tai kas prieš akis.

Prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos padangėms saugoti buvo mestos papildomos naikintuvų pajėgos, neilgai trukus mūsų teritorijoje jau žygiavo amerikiečių desantininkų ir tankų pajėgos, dabar turime neplanuotai suorganizuotas dideles karines pratybas. Mūsų kariuomenė ir sąjungininkai sako, kad tokie veiksmai – atgrasymo priemonė. Ar galime tai perfrazuoti, kaip NATO 5-ojo straipsnio įgyvendinimą avansu?

Juolab, kad amerikiečių kariai mūsų poligonuose įsikūrė ne vienoms pratyboms. Pranešta, kad Vengrijos kariai čia taip pat pasiliks kelius mėnesius. Gal tai ir nėra tas pats, kaip nuolat veikianti NATO bazė, bet kai mūsų sąjungininkai ilgesniam laikui lieka mūsų šalyje tokiu pavojingu momentu – pripažinkime – tai tam tikra garantija. Gal greitai matysime savotišką sąjungininkų karių rotaciją, kaip su oro erdvės apsauga? Kelis mėnesius vienos valstybės karius keis kitų valstybių kariai. Mane, kaip pilietį tokia situacija tenkintų ir tikrai pritarčiau jei mūsų kariai darytų tą patį arba įdėtų rimtą indėlį į kuriamas NATO greitojo reagavimo pajėgas. Mums taip pat turėtų rūpėti kaimynų sienų saugumas lygiai tiek pat, kiek mūsų pačių saugumas. Tai ir yra kolektyvinio saugumo garantas: ne vienas už visus, o visi už visus.

Pratybos išryškino ir dar vieną dalyką, kaip skelbia kariuomenė, manevrai vyksta dviejuose poligonuose, nes šalyje neturime reikalingo dydžio poligonų tokio masto pratyboms. Kyla klausimas – ar esame pasiruošę sutikti bent kiek rimtesnes sąjungininkų pajėgas? Pablogėjus tarptautinei situacijai ir dar labiau išaugus grėsmei galėtume tikėtis dar gausesnių pajėgų, bet ar turėsime kur jas priimti? Galbūt pats laikas pradėti apie tai galvoti. Juolab, kad tai būtų tiesioginis NATO 3-iojo straipsnio įgyvendinimas, skelbiantis, kad pati šalis pirmiausia privalo rūpintis savo saugumu.

Prakalbus apie didesnius poligonus, reiktų įvertinti ir raketinio saugumo klausimą. Kaliningrado srityje dislokuotos gausios artimojo nuotolio raketinės pajėgos. Iš esmės jos gali pasiekti beveik bet kurį Lietuvos tašką. Sukoncentruoti pajėgas poligonuose gali būti pavojinga, nes karo atveju be abejonės pirmas smūgis būtų jiems, o prieš raketas gynybos neturime. Gal laikas atnaujinti diskusijas apie priešraketinės gynybos skydą Rytų Europoje? Atnaujinus nepamiršti pakalbėti ir apie tokio skydo veiksmingumą, patikimumą – daryti vien tam, kad daryti tikrai neverta.

Galbūt yra pigesnių ir gana efektyvių būdų sustiprinti savo priešraketinę apsaugą?

Niekur iš diskusijų plotmės nedingo ir ES karinių pajėgų klausimas. Jos jau egzistuoja, bet apsiriboja tik dalyvavime taikos palaikymo misijose. Tai yra nemažiau svarbu, bet šiandien grėsmė iškilusi pačioms ES narėms, todėl būtina peržiūrėti ar nereikia išplėsti ES pajėgų kūrimo?

Suprantu, kad po daugelio metų kariuomenės finansavimo mažinimo kariuomenei trūksta daug ko, viliuosi, kad finansavimo padidinimas bus gaivaus oro gurkšnis. Labai svarbu, kad papildomi milijonai būtų panaudoti kuo efektyviau, kad būtų įsigyjama tai, ko iš tiesų reikia.

Tiek Krašto apsaugos ministerijai, tiek Vyriausybei tai svarbus uždavinys, kurio blogas išpildymas būtų nedovanotinas. 3-iasis NATO straipsnis per ilgai buvo pamirštas.

NATO pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove perspėjo apie tebesitęsiantį Rusijos karinių oro pajėgų aktyvumą, padidėjusios karinės grupės nuolat renkasi vis labiau provokuojančius maršrutus. Jo žodžiais, „Rusija nori parodyti, kad yra didi valstybė“.

Esant tokiai situacijai, kiekvienos pratybos ar kitoks NATO žingsnis yra reikalingas. Tereikia pasiekti, kad šie žingsniai nebūtų parodomieji ir atgrasymo priemonės taptų nuolatinės. NATO irgi gali ir privalo būti didi.