aA
Iki šiol rinkimai į Europos Parlamentą vykdavo labai paprastai: balsuodavome už savo – Lietuvos – kandidatus, kurie paskui važiuodavo į Briuselį bei Strasbūrą ir atstovaudavo mums – Lietuvai. Na taip, dar ir kažkurioms europinėms partijoms priklausydavo. Ir tapdavo tos sistemos dalimi, sistemos, kuri kažkokiu būdu atrenka Europos Komisarus su Komisijos pirmininku priešaky, ES diplomatijos vadovybę bei kitus, kurie vėliau kalba pasauliui mūsų vardu.
Europos Parlamentas
© Scanpix

Sistema paini ir miglota, o svarbiausi ES asmenys, atrodo, neturi mums jokios atskaitomybės. Kaip kartą debatuose pasakė vienas britų parlamentaras – „Kas ta [Catherine – R.S.K.] Ashton? Ar mes ją rinkome? Aš jos nepažįstu!“

Tačiau nuo kitų metų viskas kiek keičiasi, o rinkimai įgauna naują mastą. Pagal Lisabonos sutartį (2009m.), Europos Parlamentas skelbs Europos Komisijos pirmininką Europos Tarybos siūlymu, atsižvelgiant į EP rinkimų rezultatus. Ši naujovė įsigalios jau kitų metų pavasarį, kai vėl dalyvausime EP rinkimuose. Ir kai kurios europinės partijos jau pradėjo savo rinkimines kampanijas – bei netgi įvardino savo siūlomus kandidatus į EK pirmininko postą!

Kitaip tariant, pirmą kartą galime matyti, kas ruošiasi tapti Europos Sąjungos varomąja jėga – neoficialiai kartais vis dar vadinamu „Europos Prezidentu“. Gal tai privers mus atkreipti daugiau dėmesio, kurioms partijoms EP priklauso mūsų kandidatai (prisipažinkite, ar tikrai išvardytumėte visas EP partijas? Ar žinote, kuriose yra europarlamentarai iš Lietuvos? Anksčiau tarsi nebuvo didelio skirtumo...).

O štai pažvelgus į kandidatų sąrašą švysčioja tiek matyti, tiek ir visai nauji veidai. Europos socialistų partija, iki šiol bene aktyviausiai pradėjusi rinkti kandidatus, turi jų ilgiausią sąrašą. Jame – net 11 kandidatų iš socialdemokratų partijų įvairiose ES šalyse. Tai ir dabartinis Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas, ir buvęs Ispanijos premjeras José Luis Zapatero, ir keleto šalių premjerai, užsienio reikalų ministrai bei dabartinis Slovėnijos prezidentas Borut Pahor.

Europos Liaudies partija pasitelkė kelis, bet plačiai žinomus vardus, tarp kurių lyderiauja dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso. Jam savo paramą jau išreiškė ir kita ELP kandidatė, eurokomisarė Viviane Reding. Barroso tai būtų trečia kadencija šiame poste. ELP sąraše buvo ir mums gerai pažįstamas Donaldas Tuskas, bet prieš porą mėnesių jis atsiėmė savo kandidatūrą.

Europos liberalų ir demokratų sąjunga taip pat mini kelis žinomus vardus: dabartinis NATO sekretorius Anders Fogh Rasmussen dairosi tolimesnės karjeros į ES institucijas. Tiesa, jį galvojama siūlyti į ES Tarybos pirmininko – arba į ES diplomatijos vadovo postą. Tokie jo planai gali pakišti koją kitiems liberalų kandidatams. Mat ES įprasta siekti balanso tiek tarp tautybių, tiek tarp partijų, ir būtų neįprasta, kad partiečiai užimtų kelis svarbiausius postus iškart. Tuo tarpu buvęs Belgijos premjeras ir vienas populiariausių Europos politikų Guy Verhofstadt gali netekti galimybės palypėti kartele aukščiau – vien dėl šių tradicijų ir NATO vadovo planų. Tiesa, tai dar ne visi jo sunkumai.

Neseniai prakalbėta ir apie Olli Rehno kandidatūrą – EK vice-prezidentas ekonomikos ir monetarinės politikos reikalams neatmeta galimybės išbandyti savo jėgas rinkimuose. Tad nors pati liberalų partija dar toli gražu nėra apsisprendusi dėl savo kandidatų, konkurencija čia jau dabar nemaža.

Tuo tarpu Europos žaliųjų partija ruošiasi užsimoti itin plačiai – ne tik skelbti kandidatus, bet ir pradėti rinkiminę kampaniją visos Europos mastu ir leisti ES piliečiams patiems siūlyti, ką jie norėtų matyti Europos Komisijoje. Pirmą kartą ES istorijoje žalieji siūlo peržengti valstybių ribas ir mąstyti apie visą Europą, ieškoti tinkamų lyderių ne tik tarp savų, bet ir pas kaimynus – kad būtų galima atrasti tą, kuris tikrai vienytų visas ES šalis.

Gal tuomet ir patys EP rinkimai pasidarys įdomesni – belieka sulaukti pavasario!

Parengė Renata Skardžiūtė-Kereselidze

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nausėda nutarė kirsti atgal: Šimonytės štabo lėšos pasiekė konservatorių partijos narius ir giminaičius

Pirmadienį, likus mažiau nei savaitei iki antrojo prezidentinių rinkimų turo, Ingridos Šimonytės...

Gyvai / DELFI Diena. Finalinis Nausėdos interviu: kandidatų kampanijų pinigai ir kiti aštrūs klausimai vyksta apklausa (15)

Išskirtinai „DELFI Dienai“ – kandidato į Prezidentus G. Nausėdos interviu: kodėl papuolė į...

Oligarchai nusamdė aukščiausios kategorijos mušeikas, gyventojai įtūžo – galiausiai įsikišo Putinas (124)

Istorija apie nepastatytą bažnyčią Uralo kalnų mieste Jekaterinburge pasižymi visais elementais,...

Vairuojantys „devyndarbiai“ prisipažino apie avarijas: net nepastebėjo partrenkto žmogaus

Sėdę prie vairo vairuotojai nesugeba susitelkti svarbiausiai veiklai – vairavimui, sako saugaus...

Zelenskiui – Kremliaus perspėjimas

Kremlius antradienį perspėjo Ukrainos naująjį prezidentą Volodymyrą Zelenskį neprašyti...

Nauja tendencija: turtingieji kuria šeimos biurus, kad dar labiau praturtėtų (40)

Pasaulyje daugėja šeimos biurų, kurie skirti padėti turtingoms šeimoms ne tik valdyti jau turimą...

Surplys atleido NMA vadovą Bėrontą papildyta Bėronto komentaru (12)

Šiandien žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pasirašė įsakymą dėl Nacionalinės mokėjimo...

Artūras ir Augustinas Rakauskai atsidalino verslus: toliau vystys savarankiškai (15)

Investuotojai Artūras Rakauskas ir jo tėvas Augustinas Rakauskas pranešė, kad keičia iki...

Vaida Kurpienė – apie nedovanotinas lietuvių klaidas: mano, kad gamina sveikai, o iš tiesų mirtinai sau kenkia (70)

Pastaraisiais metais Lietuvoje grilinimo mada išpopuliarėjo tiek, kad kepti maistą ant žarijų...

Pranckiečio prognozė: „valstiečiai“ viešai neparems nei vieno kandidato į prezidentus (94)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prognozuoja, kad antrajame Prezidento rinkimų ture Lietuvos...