Žmonės vis dažniau renkasi kambarių nuomą šalia darbo. Tik ne nuolatinę, o penkioms darbo dienoms per savaitę. Apie naujas tendencijas šį kartą rašo „Tiesa”.
Į darbą – 75 minutes
Idėja nuomotis būstą netoli darbo vietos nuo pirmadienio iki penktadienio ir tik savaitgaliais grįžti į namus pas šeimą ar draugus iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kiek keistoka. Tačiau tokį gyvenimo būdą pasirinkusius žmones suprasti tampa žymiai lengviau pažvelgus į paprastą statistiką. Laikas, per kurį milijonai D. Britanijos gyventojų kasdien keliauja į darbą ir atgal, nuolat ilgėja. Važiuodami iš namų į darbą Londono gyventojai vidutiniškai sugaišta po 75 minutes. Važiuodami atgal namo – dar tiek pat. Tai sudaro net dvylika su puse valandų per savaitę dirbant penkias dienas arba 15 valandų dirbant nuo penktadienio iki šeštadienio. Ir šie skaičiai tėra vidurkis, už kurio slepiasi per 800 tūkstančių kasdien į darbą Londone vykstančių darbuotojų iš tolimesnių sostinės priemiesčių (už M25 aplinkkelio ribos). Vien per Londono Viktorijos stotį traukiniais į darbą kasdien keliauja per 212 tūkst. žmonių.
Prie sugaišto brangaus laiko pridėkime dar tūkstančius svarų sterlingų, kurie per metus yra išleidžiami viešojo transporto paslaugoms ar automobilio kurui nuvykti į darbą, ir populiarėjantis sprendimas nuomotis antrąjį būstą darbo savaitei tampa patrauklia galimybe sutaupyti keletą, o gal ir daugiau, tūkstančių svarų sterlingų per metus.
Išeitis – nuoma darbo savaitei?
Pavyzdžiui, prieš keletą metų mano pažįstamas Laura kas rytą į darbą vykdavo traukiniu iš Anglijos rytuose esančio Norwich miesto į netoli Londono Sičio įsikūrusį įmonės biurą. Pasitaikydavo tokių dienų, kuomet vėluojant traukiniams arba dėl blogų oro sąlygų jos kelionė nusitęsdavo iki keturių arba penkių valandų per dieną.
Po tokio keletą metų trukusio kasdienio „maratono” ji nusprendė išsinuomoti kambarį gretimame Pietų Vudfordo rajone pas kolegę ir už jį mokėti po 350 svarų už penkių dienų darbo savaitę. Būsto nuoma per paskutinius metus Laurai atsiėjo 4 200 svarų, tačiau tai bet kuriuo atveju buvo daug pigiau nei metinis traukinio bilietas, kurio kaina neseniai išaugo iki 7 100 svarų per metus.
Be to, vietoje papildomų 3-4 valandų per dieną sugaištų kelionėse, šiandien ji gali daugiau laiko skirti savo pomėgiams ir laisvalaikiui. Taip Laura sutaupo ne tik 2 900 svarų, tačiau ir ne mažiau brangių papildomų 17 dienų per metus.
Kelionėms kasdien – tūkstančiai
Dar daugiau žmonių kas rytą atvyksta ir vėlai vakare skuba į Londono Euston stotį, kuri aptarnauja „London Midland” kompanijos traukinius į Northamptoną. Šis vidurio Anglijos miestas nuo Londono nutolęs tik 100 kilometrų, tačiau iš jo keliaujantiems gyventojams papildomi darbo sostinėje kaštai atsieina virš 5 000 svarų sterlingų per metus.
Tiesa, ne tik Londone darbas tampa vis brangesniu malonumu keliaujantiems iš aplinkinių miestų. Kitos populiarios kasdienės darbo kelionių kryptys taip pat nėra itin pigios. Metinis bilietas traukiniu iš Niukaslo į Jorką kainuos 5 480, iš Birmingemo į Mančesterį – 4 964 svarai sterlingų.
Palyginus su kitais didžiausiais miestais, kelionėms į ir iš darbo Londono gyventojai sugaišta daugiausiai laiko Europoje. Nedaug nuo D. Britanijos sostinės atsilieka Berlynas ir Stokholmas (atitinkamai 63 ir 70 minučių). Pietų Europos gyventojai darbo vietą pasiekia per kiek trumpesnį laiką: Barselonoje bei Milane vidutiniškai per 49-55 minutes.
Beje, atlikus specialų tyrimą ir apklausus dalį didžiųjų pasaulio miestų darbuotojų paaiškėjo įdomus faktas. Tuose didmiesčiuose, kuriuose viešojo transporto sistema yra puikiai išvystyta, kelionės į darbą vidutiniškai trunka ilgiau nei miestuose, kuriuose veikia efektyvi automobilių aplinkkelių sistema. Nepaisant dažnai vėluojančio viešojo transporto, Londonas gali pasigirti tiek juo, tiek ir išvystytu aplinkkelių tinklu. Taigi, kol kelionės viešuoju ir tarpmiestiniu transportu yra vienos brangiausių pasaulyje, galbūt atėjo laikas vėl prisiminti automobilius?