Žurnalo „Juodraštis“ redakcijai pavyko pasikalbėti su kaltinamojo bičiuliu Algiu Brazu, o per jį – ir su pačiu Mindaugu Lenartavičiumi, pusę metų kalinamu didžiausiame Europos kalėjime.
2009 m. balandžio 1-2 dienomis Londone buvo surengti protestai prieš Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių vadovų susitikimą Įvyko ir susidūrimai su policija. Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad suimta 111 žmonių, Kitais duomenimis, balandžio 1 d. suimti 86 protestuotojai, o per dvi dienas suimta apie 200 žmonių. Gal galėtum patikslinti, kiek protestuotojų suimta Londone per tas dvi dienas ir kiek vėliau paleista? Ar daug tokių, kurie įkalinti iki šiol?
Algis Brazas: Nelabai svarbu, kiek šimtų buvo suimta, nes beveik visi jie buvo netrukus paleisti. Aišku tik tiek, kad iš visų suimtųjų kaltinimai pareikšti tik ketveriems – trejetas iš jų buvo banko viduje tuo metu, kai policija įsliūkino per galines duris ir užpuolė juos guminėmis lazdomis iš užnugario. Ketvirtasis buvo Mindaugas, kurį suėmė tik vakarop, pasibaigus protestams, kažkam iš policijos stebėjimo būrio atpažinus jį pagal aprangą. Apie likusius žinau tik tiek, kad iki teismo jie buvo paleisti namo, o iš nepilnametės, skaičiau, bankas prisiteisė 40 000 svarų žalos už langus.
Žiniasklaida ypač akcentavo šių 4 protestuotojų suėmimą: 21 metų lietuvio Mindaugo Lenartavičiaus, dviejų 18-mečių – Beno Shiellso ir Danielio Championo – bei 17-metės merginos. Žiniasklaidos duomenimis, M. Lenartavičius apkaltintas už tai, kad daužė Karališkojo Škotijos banko langus, padėjo demonstrantams įsigauti į banko vidų ir bandė žiebtuvėliu padegti palanges. Taip neva buvo sukeltas pavojus aplinkinių demonstrantų gyvybėms. Kuo iš tikrųjų kaltinamas Mindaugas?
Mindaugas kaltinamas padegimu siekiant sukelti pavojų aplinkinių gyvybei („reckless arson“). Jis jau pusę metų laukia bausmės, nes bandė padegti nedegias žaliuzes marmuriniame banko pastate. Taip jis neva siekė sukelti gaisrą ir nužudyti protestuotojus bei banko darbuotojus.
Tą dieną Londone buvo švenčiama „Finansinių kvailių diena“ („Financial Fool's Day“). Deja, nedaug tokių, kurie suprato paties protesto esmę – balandžio pirmosios ekonominio pokšto ironiją, keturių apokalipsės raitelių temą (raudonasis žirgas – žygis prieš karą, žaliasis žirgas – prieš klimato kaitą, auksinis žirgas – prieš finansinius nusikaltimus, juodasis žirgas – prieš sienas tarp valstybių) ar minią, kuri skandavo šūkį „Sukurkim laužą ir iškepkim ant jo bankininkus!“ („Build a bonfire, put the bankers on the top!“).
2009 m. balandžio 3 d. Westminsterio teisėjas Nicholas Evansas nusprendė, kad M. Lenartavičiaus teismas įvyks po 2 mėnesių – 2009 m. birželio 4 dieną. Tą dieną Mindaugas turėjo prisistatyti į Southwaro karališkąjį teismą. Kur praleido jis tuos du mėnesius? Ar per tą laiką pasiruošė gynybai ir susirado gerą advokatą? Ar susilaukė pagalbos iš savo bičiulių?
Visą laiką Mindaugas buvo uždarytas didžiausiame Europos kalėjime Wandsworthe. Iš bičiulių pagalbos, aišku, susilaukė – buvo daug entuziazmo, ketinome surengti koncertą ir surinkti lėšų užstatui, bet galų gale likau praktiškai tik aš vienas, sugebėjęs į teismą atsinešti 3000 svarų grynais ir suradęs jam gyvenamąją vietą, kur jis galėtų būti priregistruotas, jei jį paleistų už užstatą (nors teisėjas prašymą vis tiek atmetė). Tiesa, vienas bičiulis Barselonoje skvote surengė vakaronę, per kurią pavyko surinkti 50 eurų. Anarchistų organizacijos pagalbos rankos, deja, neištiesė. Gal tiesiog per mažai šis reikalas buvo viešintas.
Teismo paskirtas advokatas „nuskilo“ neprastas (turi 20 metų patirties). Advokatą pagal vietinius įstatymus leidžiama pasikeisti privačiai – už maždaug 30 000 svarų atlygį, arba su teisiamojo prašymu ir teismo sutikimu – nemokamai. Domėjausi kitais, pažįstamų ir skvoterių asociacijos siūlytais advokatais – visi patirties turėjo daug mažiau, tad nusprendžiau, kad neverta. Ar tai geras sprendimas, bus aišku tik teismo metu.
Birželio 4-ąją įvykęs teismas priėmė sprendimą nukelti bylos nagrinėjimą keliems mėnesiams. Kitas teismo posėdis turėtų įvykti rugsėjį. Kodėl byla buvo atidėta? Kada tiksliai įvyks teismo posėdis?
Pirmą kartą buvo atlikta tik apklausa, po kurios teisėjas nusprendė, kad ši byla liečia ne vien banko ir Mindaugo santykius, o yra rimtas kriminalinis nusikaltimas. Antrą kartą byla atidėta dėl to, kad gaisrininkų brigada nespėjo pristatyti savo ekspertizės. Mindaugo teismas vyks rugsėjo 21 dieną, Southwarko teisme. Pastatas stovi pietiniame upės krante, tarp Londono tilto ir Towerio tilto. Artimiausia metro stotis – „London Bridge“.
Pranešama, kad Mindaugas – skvoteris, gyvenęs North Circular Road skvote Palmers Green rajone šiauriniame Londone. Ką jis veikė Londone, kada atvyko į Angliją, kuo anksčiau užsiėmė Lietuvoje?
Anglijoje jis yra jau kartą buvęs – dirbo kažkokiame kaime. Šį kartą jis atvyko tiesiai pas mus – į skvotą šiaurės Londone. Kaip ir dauguma skvoterių, maitinosi prekybos centrų išmetamu maistu. Nedirbo. Retai kada turėdavo svarą kišenėje. Turėjo draugų skvoterių Londone ir Barselonoje. Lankydavosi pankroko koncertuose, pats raugdavo namie alų. Per tuos metus laiko jis jokiu nusikalstamu verslu neužsiminėjo ir nebuvo nė karto teistas. Kad ir kaip būtų žiauru (juokinga, graudu, neįtikėtina) – kitą dieną, pasibaigus protestams, jis norėjo išvykti į Lietuvą ir jau turėjo lėktuvo bilietą.
Tūlas Juozas Gaila straipsnyje „Runkelis visur runkelis“ („Draugas“ 2009 m. balandžio 25 d.) smerkia lietuvio Mindaugo Lenartavičiaus elgesį Londone. Patriotiškai nusiteikęs autorius antikapitalistines protesto akcijas vadina „juodais darbais“ ir niekaip negali suprasti, kaip „doras lietuvis“ gali dalyvauti tokiuose veiksmuose. Ką manai šiuo klausimu?
Kitokios mąstysenos iš tikro lietuvio, net ir Baltimorės bendrijoje, nereikėtų tikėtis. Lietuviai yra užguitųjų tauta. Užguitų, kupinų nevilties, apgailėtinų žmonių tauta. Ištisos kartos praleido savo gyvenimą bandydami plaukti pasroviui (net ir tada, kai akivaizdu, kad ta srovė veda į kanalizaciją). Prisitaikėliškas, padlaižiavimas – jei ne bažnyčiai, tai valdininkams, politinei sistemai, visuomenės elitui, santvarkai (kad ir kokia ji bebūtų) – yra tikro lietuvio pasididžiavimas. Savaime suprantama, Lietuvoje vis smarkiau plintant Vakarų kultūros propagandai, lietuvis bandys nuolankiai įsiteikti ir Europos Sąjungai. Ironiška, tačiau tokie pigūs moralizavimai ir svaičiojimai Vakarų kultūroje tik patvirtintų neapsišvietusio žmogaus (kaip J. Gaila pavadintų – „runkelio“) stereotipą.
Kokia bausmė gresia Mindaugui? Ko tikisi advokatai?
Kad kėsinosi sukelti gaisrą, jis jau prisipažino. Teisme jie tik ginčysis, kokiais sumetimais tai buvo padaryta. Bankas iš vos apsvilusių žaliuzių nebegali išpešti nieko – Mindaugas sėdi kalėjime jau daug ilgiau (šeštas mėnuo) nei leidžia didžiausia įmanoma bausmė už padegimą. Bet jei teisėjas iš tikrųjų nuspręs, kad Mindaugas bandė sukelti pavojų žmonių gyvybėms, jam gresia kalėjimas nuo kelių metų iki gyvos galvos.
Na, aš matau tokį vaizdą: iš visų 200 suimtų protestuotojų kaltinimai pareikšti tik 4-iems, 3 iš jų yra 17-18 metų anglai, kuriuos paleido namo iki teismo. O Mindaugas yra Londone gyvenantis rytų europietis, skvoteris, neturintis darbo ir nė cento kišenėje. Tad jis privalo sėdėti kalėjime už vos apsvilusias žaliuzes. Jam net gresia kalėjimas iki gyvos galvos! Žodžiu, Mindaugas – tobulas atpirkimo ožys. Pavyzdys visuomenei, tarsi sakant: „Štai kas bus, jei su mumis juokausit“… Keli iškulti banko langai, kiaušiniais apmėtyti policijos pareigūnai, vienas policijos užmuštas laikraščių pardavėjas, pasimaišęs ne laiku ir ne vietoj, – ar tai galima vadinti riaušėmis?
Beje, kitą dieną buvo brutaliai užpulti du Londono socialiniai centrai (nevalstybinių judėjimų užimti negyvenami namai, paversti bendruomenės centrais) – pasitelkus sraigtasparnius, langus ir duris išvertusius smogiamuosius būrius. Socialinių centrų gyventojai buvo kankinami elektrošokais ir po ištisos tardymų nakties komisariate paleisti be jokių kaltinimų. Kaip visa tai suprasti? Rimtas politinis pokštas?
O kaip jaučiasi pats Mindaugas, patekęs į teisėsaugos mašineriją? Ar galima tikėtis teisingumo iš galios institucijų, kuomet susiduriama su parodomosiomis politinėmis bylomis?
Neseniai lankiausi kalėjime pas Mindaugą ir uždaviau šį klausimą. Štai ką jis man atsakė:
„Sėdėdamas čia skaitau spaudą. Jei į rankas pakliūva straipsnis apie kokį nors padegimą – jį būtinai išsikerpu. Jei teisme leis, savo iškarpų kolekciją parodysiu teisėjui. Vienas vyras savo žmonai įdėjo į kiaušinienę migdomųjų, tada padegė namą, užrakino visas duris, sėdo ant motociklo ir išvažiavo. Žmona mirė, vaikas nudegė pusę kūno. Padegėjas gavo berods 10 metų kalėjimo. Kitas benzinu apipylė savo merginos buto duris ir padegė. Jam už tai skyrė 7 metus kalėjimo. Aš jau pusę metų laukiu teismo, kuris ruošiasi mane uždaryti keliasdešimčiai metų nelaisvėn už žiebtuvėlį ir nedegias banko žaliuzes. Čia esu laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir nuteistieji, kurie iš kameros gali išeiti 3 valandas per dieną. Sėdžiu čia vien dėl to, kad esu skvoteris, nedirbu ir neturiu pinigų. Advokatui parašiau jau tris laiškus, prašydamas, kad jis mane aplankytų – kai paskutiniame pagrasinau, kad pakeisiu parodymus, jei jis neateis – po penkių mėnesių raginimo pagaliau pasirodė. Akivaizdu, kad jam šita byla nerūpi. Teisingumo nesitikiu jokio.“
Beje, skvoterių asociacijoje šiandien man davė patarimų lapelį, kaip pasiruošti gynybai teisme. Ten rašoma, kad teisme „teisingumo“ nėra ir jo tikėtis niekada nereikia. Viskas priklauso nuo to, ką galima išspausti iš biurokratinių taisyklių marmalynės, kaip pavyks išnaudoti įstatymų spragas ir atskleisti vidinius jų prieštaravimus.