Tokias tendencijas pastebi metinių pažymių ir valstybinių egzaminų rezultatų ryšius analizuojanti Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė.
NEC direktorė atkreipia dėmesį į vertinimo problemas: kai kuriose mokyklose vaikai penimi dešimtukais, o galiausiai neišlaiko valstybinio egzamino.
Apie tai S. Vingelienė kalbėjo Seime vykusioje konferencijoje apie vaikų paruošimą gyvenimui.
Pasak S. Vingelienės, Lietuvoje nuo 2002 m. atliekami nacionaliniai mokinių mokymosi pasiekimų tyrimai rodo, jog rezultatai Lietuvos mokyklose labai skirtingi. Mokykloms trūksta priemonių, padedančių patikimai įsivertinti ir palyginti savo mokinių mokymosi pasiekimus šalies kontekste. Paprastai sakant, mokinio gautas įvertinimas vienoje mokykloje nebūtinai bus toks pat kitoje mokykloje.
NEC kasmet lygina valstybinių brandos egzaminų rezultatus su mokykloje gautais įvertinimais. S. Vingelienė aiškina, kad praėjusių metų egzaminų rezultatai parodė įdomias vertinimo mokykloje tendencijas lyties aspektu.
Jos teigimu, lietuvių kalboje priešingai – iš merginų reikalaujama daugiau nei iš vaikinų. Ir tai nėra tik šių dalykų problema. Panašios tendencijos stebimos visuose dalykuose, iš kurių vykdomi valstybiniai brandos egzaminai, išskyrus istoriją ir fiziką.
Kad mokytojai smukdo berniukus, yra tyrusi edukologė daktarė Jolita Dudaitė. Analizuodama prastesnių berniukų mokymosi rezultatų priežastis, Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Edukologijos instituto lektorė J. Dudaitė priėjo prie išvados, kad už tas pačias žinias berniukai gauna prastesnius pažymius nei mergaitės.
Kada dešimtukininkai egzaminų neišlaiko
Pasak S. Vingelienės, valstybinių brandos egzaminų šimtukus dažniausiai gauna tie, kurių metinis pažymys yra 8, 9, 10. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šimtuką gauna mokinys, kurio metinis pažymys buvo 4.
„Liūdniausia tai, jog yra ne taip jau mažai mokinių, kurie turėjo aukštus įvertinimus mokykloje, tačiau egzamino neišlaikė, nesugebėjo peržengti 15 ar 20 taškų kartelės“, – analizuodama metinio pažymio ir valstybinių brandos egzaminų įvertinimų atitikimą, teigė NEC direktorė.
Situacijos, kada mokinys turi 8, 9 ar 10, o egzamino neišlaiko, kelia klausimą, ką daryti. „Tai nėra tik šių metų klausimas, jis buvo nagrinėtas kuriant švietimo strategiją. Tuomet gimė idėja sukurti suderinto vertinimo sistemą. Sistemą, kad nebūtų taip, jog vaikas iki 12-tos klasės mokėsi dešimtukais, pasitikėjo savo žiniomis ir gebėjimais, o egzamino neišlaikė“, – sakė S. Vingelienė.
Jos nuomone, turi atsirasti įrankiai, kurie vaikui ir jo tėvams, mokytojui leistų pasitikrinti, kokio lygio yra vaiko žinios ir gebėjimai. NEC vadovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad švietimo sistema per mažai moko mokytojus rengti vertinimui skirtas užduotis.
Siūlys testuotis kas dvejus metus
Kaip išeitis mokykloms, mokytojams, tėvams ir mokiniams siūlomi standartizuoti testai. Standartizuotas testas – laikantis nustatytos tvarkos parengtas, administruojamas ir vertinamas, iš standartizuotų klausimų pagal testo specifikacijoje numatytas proporcijas sukonstruotas testas, skirtas mokinių pasiekimų lygiams įvertinti.
Ketvirtokai jau gali pasinaudoti skaitymo, rašymo ir matematikos testais, aštuntokai – skaitymo, rašymo, matematikos ir istorijos testais. Kuriamas diagnostinis įrankis 2-ai ir testai 6-ai klasei.
Pagal planą, nuo 2015 m. standartizuotų testų būtų dar daugiau: 4-oje klasėje prisidėtų pasaulio pažinimo, aštuntoje klasėje – gamtos ir socialinių mokslų testai, 6-oje tektų laikyti lietuvių kalbos ir matematikos testus.
S. Vingelienės teigimu, standartizuoti testai mokykloms yra vienas iš būdų mokslo metų pabaigoje objektyviau įvertinti mokinių mokymosi pasiekimus, gauti patikimą informaciją ir geresnės kokybės grįžtamąjį ryšį apie bendrus mokyklos darbo rezultatus. Taip mokyklos gali pasitikrinti savo darbo kokybę, numatyti ar, kodėl ir kokios pagalbos reikėtų mokytojams ir mokiniams.
Mokiniai gali sužinoti, kur pagal pasiekimų lygį jie yra klasės, mokyklos ir visos šalies mastu, kaip jiems sekasi įvairios dalyko sritys, koks jų kognityvinių gebėjimų lygis. Jie kas dvejus metus žinotų savo pasiekimų lygį ir galėtų tinkamai ruoštis egzaminams, pasitikrinti, ar žinios ir gebėjimai atitinka turimą pažymį.
„Testų idėja ne ta, kad tai būtų lazda, įrankis atleisti, išgąsdinti mokytoją. Aišku, kiekvieną gerą įrankį, pavyzdžiui, automobilį, internetą, telefoną galima panaudoti ir blogiems tikslams, bet tai nereiškia, kad tų įrankių reikia atsisakyti. Idėja yra, kad turėtume „kartelę“, su kuria galėtume pasilyginti ir žinoti, kaip sekasi. Jei vaikas trimestre turi 10, atliko testą ir jo pasiekimai yra aukštesniajame pasiekimų lygyje, reiškia viskas yra gerai. Jei ne – reikia galvoti, kad gal kažkas daroma ne taip“, – kalbėjo S. Vingelienė. Standartizuoti testai, sako ji, bus puikus įrankis pasižiūrėti, kur esame.
„Norėčiau palinkėti, kad žiūrėtumėte, kas darosi aplinkui, už ką rašomas dešimtukas. Taip nusivylusių vaikų bus mažiau“, – mokytojams linki NEC direktorė.
Šįmet standartizuotus testus išbandė apie 500 šalies mokyklų.