„Klausimynas daugiausiai* atitinka programos turinį ir reikalavimus. Tas yra gerai“, – savo feisbuko paskyroje rašė mokytojas Antanas.
Ši žvaigždutė teiginyje reiškia, kad vis dėlto buvo išimčių. Tarkime 23 klausimas, kur buvo vaizduojama karikatūra, mokytojo vertinimu „išlenda“ iš programos rėmų.
„Suomija ir Austrija programoje nėra paminėtos tarp šalių, kurias reikėtų nagrinėti mokantis apie demokratijas ir diktatūras XX a. Karikatūra parodo, kad Suomija ir Austrija lyg ir nukrito nuo neutralių šalių šakos, bet ar tai reiškia, kad jos buvo neutralios demokratiškos, ar neutralios nedemokratiškos šalys? Iš karikatūros to spręsti negalime, tai reikia žinoti, bet žinoti nereikalauja programa“, – paaiškino mokytojas Antanas.
27 klausime tikrinama, ar mokiniai žino, kurioje šalyje yra Mastrichtas. Programa, pasak mokytojo, to nereikalauja.
„Mano mokiniai žino, kas yra Mastrichto sutartis, kaip vyko Europos ekonominė ir politinė integracija nuo Šumano plano iki Mastrichto. Bet kodėl egzaminuoti, kur yra Mastrichtas? Mano galva, šis klausimas yra netinkamas – egzaminuojamos ne tos žinios/gebėjimai, kurie apibrėžti programos temoje „Europos integracija“.
Būčiau savo rezultatu nepatenkintas mokinys/ė – apeliaciją teikčiau būtent dėl šių klausimų“, – rašė mokytojas Antanas.
Apie juokingai lengvus klausimus
Mokytojas teigiamai įvertino tai, kad buvo laikomasi Lietuvos istorijos mokytojų asociacija pasiekto sutarimo su Nacionaline švietimo agentūra ir Švietimo mokslo ir sporto ministerija dėl tarpinio turinio apimties – nebuvo klausimų iš tos programos dalies, iš kurios sutarta mokinių šiemet neegzaminuoti.
„Puiku“, – teigė mokytojas.
Bet, kaip pastebėjo istorijos mokytojas, buvo juokingai lengvų klausimų, kurių paskirties jis nesupranta.
„Jei jie atspindi tai, ko mes norime iš istorijos mokymosi 11-12 klasėse – tuomet... liūdnoka. Ar reikia būti mokiusis istorijos, kad atskirtum žymiausius Graikijos ir Romos pastatus?“, – rašė mokytojas Antanas.
Kitas jo pateiktas pavyzdys – klausimas apie Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją.
„Įdėtas visiems dar 9 klasėje matytas paveikslėlis su aiškiai matomu prancūzišku tekstu – kaip įmanoma pažymėti, kad deklacija buvo paskelbta JAV, Italijoje arba Anglijoje?“, – klausė mokytojas Antanas.
Dar pora klausimų irgi sukėlė nuostabą, ar čia tikrai vienuoliktos klasės lygio užduotys.
Lengvų klausimų blogybė
Mokytojas pastebėjo, kad užduotyje buvo daug atpažinimo-susiejimo klausimų.
„Oktavianas Augustas – principatas; Pilypas IV Gražusis – luominė monarchija; Dantė – „Dieviškoji komedija“; Kopernikas – heliocentrizmas; Džefersonas – vienas iš JAV „founding fathers“ (įkūrėjų – „Delfi“)“, – rašė mokytojas Antanas.
Pasak jo, tokių klausimų yra ir tarp „struktūrinių klausimų“, ką tai bereikštų.
„ Pavyzdžiui, 16 klausime – pateiktas šaltinis, bet mokinių prašoma tik atpažinti, apie kurį valdovą čia kalbama“, – teigė mokytojas.
Pasak jo,tai taip pat yra labai lengvi klausimai, kurių blogybė – jų buvimas veda paviršutiniško mokymosi link, kurio pagrindas yra daug turinio ir mokymosi tik atpažinti, susieti, atskirti, o ne analizuoti, lyginti, vertinti.
„Dėl to esu didelis testų nemylėtojas. Istorijos pamokose turėtume ugdyti istorinio mąstymo gebėjimus, o testas mus nuveda visai kitur. Būtų mano valia – testo dalies egzamine visai nebūtų“, – rašė mokytojas Antanas.
Pasak mokytojo, gal ir galima pasidžiaugti, kad yra lengvų klausimų – mokiniai susirenka lengvų taškų.
„Bet koks tuomet yra egzaminavimo tikslas? Ko mes norime, kad išmoktų 17-mečiai istorijos pamokų metu?
Šalia pasidėjus mūsų tarpinio ir kitų Europos šalių ar tarptautinių programų vidurinio ugdymo pakopos istorijos egzaminų užduotis mūsiškis atrodytų... Nekaip. Ir dėl to man labiausiai skauda. Norėčiau, kad galėtume didžiuotis savo istorijos mokymosi programa ir praktika, bet kad nelabai eina. Ir tarpinis – tik vienas viso didelio paveikslo dalių“, – įvertino mokytojas Antanas.
Baigėsi vienuoliktokų patikrinimai, pasidalinta istorijos užduotimis
Istorijos tarpiniu patikrinimu jau baigėsi vienuoliktokų patikrinimų sesija. Kaip jau skelbta, ji yra paskelbta pilotine. Mokiniai galės rinktis, ar čia surinktą balo dalį neštis į brandos egzaminą, ar ne. Kol kas nėra aišku, iki kada reikės padaryti sprendimą.
Jeigu norite pabandyti patys išsispręsti vienuoliktokų istorijos tarpinio patikrinimo užduotis, tą galite padaryti čia.