Kad strategija būtų pradėta svarstyti, Seimas po pateikimo pritarė bendru sutarimu.
Strategiją Seime pristatęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis atkreipė dėmesį, kad keletą metų dėl švietimo perspektyvos vyko viešos konsultacijos su įvairiomis visuomenės grupėmis. Projekte atsižvelgta į strategiją „Lietuva 2030”, pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir praktikos tendencijas.
Laukia didesnis finansavimas ir būreliai visiems?
Pagrindiniu strategijos tikslu įvardijamas siekis paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, valstybės ir pasaulio ateitį.
Strategijoje įvardinta Lietuvos švietimo vizija: kiekvienas vaikas, jaunas ir suaugęs žmogus Lietuvoje siekia ir nesunkiai randa kur mokytis, šalies švietimo sistemą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės nuolat tobulėjančios, tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą visuomenėje ir palaiko nuolatinę diskusiją dėl šalies švietimo plėtotės, Lietuvos valstybės ir jos žmonių sėkmės ir kultūros bei ūkio plėtros, atsižvelgiant į miesto ir kaimo darnią raidą.
Šalia gražiai skambančių lozungų, pateikiamas ir konkretesnis siektinų tikslų planas. Jame žadama didinti finansavimą švietimui: šiai sferai skirti 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Dabar šis rodiklis siekia apie 5,38 proc.
Pastebima, kad 87,5 proc. šalies mokytojų bendruomenės sudaro moterys, tad tokia padėtis ne visada palanki visapusiškai ugdyti vaikus ir jaunimą. Žadama siekti, kad po dešimtmečio mokyklose būtų apie 20 proc. vyrų.
Strategijoje dėmesio skiriama ir patyčioms: užsibrėžta, kad po 10 metų per 2 mėnesius nė karto patyčių nepatyrusių mokinių dalis procentais sieks 70 proc. 2011 m. šis rodiklis siekė 44,6 proc.
Taip pat numatoma, kad po dešimtmečio būrelius galės lankyti kiekvienas vaikas. Dabar tokią galimybę turi maždaug kas trečias moksleivis (apie 27 proc.). Užsibrėžta, kad jau po penkmečio Akademinio pasaulio universitetų reitingo 500-uke bus vienas Lietuvos universitetas. Dabar tarp pusės tūkstančio geriausių pasaulio universitetų nepatenka nė viena Lietuvos aukštoji mokykla.
Į Lietuvos aukštąsias mokyklas bus siekiama pritraukti daugiau studentų iš užsienio.
Nori gabesnių mokytojų
Strategija numato švietimo politikos prioritetines kryptis: didinti mokytojų ir dėstytojų profesionalumą; puoselėti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą; plėtoti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes; skatinti mokymąsi visą gyvenimą.
Kaip rašoma strategijoje, remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, Lietuvos vaikų pradinio ugdymo skaitymo gebėjimų pasiekimai yra palyginti geri, tačiau pagrindinio ugdymo pakopoje jie jau žemesni nei Europos Sąjungos vidurkis. Teigiama, kad visuomenė yra susirūpinusi dėl per ankstyvo ir per gilaus mokinių mokymosi turinio individualizavimo, kuris gali trukdyti tolesniam mokymosi ar studijų pasirinkimui.
Nurodoma, kad strategijos sėkmė priklausys nuo švietimo sistemos pajėgumo pritraukti dirbti gabiausius žmones, galinčius perteikti savo patirtį kitiems. Praėjusiais metais į pedagogines studijas įstojo asmenys, surinkę mažiausiai 15,62 stojamojo balo. Tuo metu į populiariausias medicinos ir sveikatos studijų kryptis – 19,22 balų. Tai rodo, kad gabiausieji ir darbščiausieji nepritraukiami dirbti į švietimo sritį.
Seimas svarstyti švietimo strategiją imsis antroje spalio pusėje.