Studentai spjovė į Vyriausybės pažadus: nemokamo nekokybiško mokslo nereikia

Nemokamu aukštuoju mokslu studentus vizginusi Vyriausybė atsitraukė ir pareiškė, kad artimiausiais metais studentų nepamalonins.

Studentai ant šių pažadų nepasimovė ir apklausoje išrėžė, kad geriau nieko nekeisti, nei padaryti nemokamą nekokybišką mokslą. Tuo metu rektoriai kartoja: būtų geriausia, jei mokėtų visi.

Trečiadienį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pristatė tyrimą, kurio metu klausta studentų ir moksleivių nuomonės apie aukštojo mokslo finansavimą.

Kaip parodė LSS atliktas tyrimas, suteikiant studentams ir moksleiviams galimybę rinktis studijų finansavimo modelį, dauguma (47 proc. studentų ir 43 proc. moksleivių) išlaikytų esamą sistemą. Pagal ją dalis studentų gauna valstybės finansavimą, o likusieji moka visą studijų kainą.

Antras pagal populiarumą modelis (28 proc.) – visi studentai, išskyrus gerai besimokančius, moka vienodą dalinę studijų įmoką, o priimamų studentų skaičius ribotas.

Trečioje vietoje (18 proc.) atsidūrė modelis, kai niekas nemoka už mokslą (išskyrus akademinių skolų turinčius studentus), o priimamų studentų skaičius ribotas. Mažiausiai (9 proc.) apklaustųjų rinktųsi modelį, kai niekas nemoka už mokslą (įskaitant studentus, turinčius akademinių skolų), o priimamų studentų skaičius ribotas.

Pasak LSS prezidento Pauliaus Baltoko, tai nereiškia, kad studentai nenori nemokamo mokslo.

„Studentai turbūt iš principo bijo reformos padarinių, kuriuos nemokamas mokslas galėtų atnešti. Definicija „nemokamas mokslas visiems“ reiškia tiktai tiek, kiek valstybei užtenka pinigų arba tiek, kiek valstybė paskaičiuoja. Sutikime, kad tai nėra „visiems“ ir studentai, skaidriai vertindami valstybės galimybes, aiškiai pasisako, kad jei valstybė nepasakys, iš kur gauti pinigų finansuoti kokybiškas studijas universitetuose, tokiu atveju turbūt geriau studijuoti savo lėšomis“, - aiškino P. Baltokas. Jo tvirtinimu, dvigubai sumažinus studijų kainą, pinigų užtektų visiems, tačiau kokia tada būtų studijų kokybė.

P. Baršauskas: nemokamo kokybiško mokslo nebūna

„Jaunas žmogus pradeda suprasti, kad nemokamo kokybiško mokslo tikrai mūsų valstybėje vargiai ar galės būti“, - sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Petras Baršauskas.

Skaudžiausiu ir sunkiausiu aspektu P. Baršauskas laiko finansavimo klausimą. Rektoriai kartoja vienbalsiai pasisakantys už visiems vienodą minimalų mokestį jaunam žmogui, kai didžiąją dalį padengia valstybė. Nuo šio mokesčio galėtų būti atleisti socialiai remtini, gerai besimokantys studentai, universitetai galėtų nuo mokesčio atleisti talentus.

„Tai galėtų būti 1000-2000 Lt mokestis per metus. Tada susibalansuotų visas aukštojo mokslo biudžetas, pakankamai artimas tam, kuris yra šiandien“, - teigė rektorius. Jo nuomone, dar reikėtų diskutuoti, ar mokestis būtų vienodas visose specialybėse.

Pasak P. Baršausko, aukštasis mokslas nėra absoliučiai nemokamas nei turtingose Šveicarijoje ir Norvegijoje. „Atrodo, kad jaunimas balsuoja už esamą sistemą. Bet jei žiūrime pagal europinius standartus ir tokias nuomones, nuotaikas, kai vienoje grupėje sėdi mokantis pilną kainą ir nemokantis ir tarp jų yra 0,1 balo skirtumas – sutikite, blogai, situacija sudėtinga. (…) Būtų socialiai teisingiausia, kai visi vienodai moka“, - kalbėjo P. Baršauskas.

Kad rektorių vizija taptų realybe, reikėtų keisti Konstituciją.

DELFI primena, kad šiuo metu svarstomi trys aukštojo mokslo finansavimo klausimai . Nemokamas studijas žadėję valdantieji socialdemokratai praėjusią savaitę atsitokėjo, kad tam reikėtų 180-260 milijonų litų. Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, tai tikrai dideli pinigai švietimo sistemai. Dėl šios priežasties nemokamų studijų idėja atidėta mažiausiai iki 2016-ųjų.

2013 m. lapkričio 11 – 18 d. atliktoje apklausoje dalyvavo 2840 bakalauro, magistro, doktorantūros, vientisųjų ir ištęstinių studijų studentų ir 863 moksleiviai.