Pasiūlė revoliucijas aukštajame moksle: trys pagrindiniai scenarijai

 (130)
Nieko nekeisti ir palikti viską, kaip yra dabar, įteisinti nemokamą mokslą, kada susimokėtų tik skolininkai arba keisti Konstituciją ir aukštąjį mokslą padaryti mokamu visiems.
Pasiūlė revoliucijas aukštajame moksle: trys pagrindiniai scenarijai
© Shutterstock nuotr.

Tokius pasiūlymus pateikę ekspertai sukėlė galvos skausmą politikams.

Kurį kelią rinktis, nesutaria ir patys valdantieji – Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovai Dainius Pavalkis ir Rimantas Vaitkus.

Pirmadienį ŠMM surengtas Mokslo ir studijų įstatymo darbo grupės pasitarimas. Darbo grupė pateikė išvadas, kokių pertvarkų reikia mokslo ir studijų sistemoje. Daugiausia iečių sulaužyta dėl studijų finansavimo modelio.

Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis po posėdžio žurnalistams aiškino, kad sutarimo dėl finansavimo nerasta. Prieita prie trijų pagrindinių finansavimo alternatyvų. Jas žadama pateikti viešai diskusijai – esą tai turi išnagrinėti visuomenė.

Pagal pirmąjį variantą, dabartinis finansavimo modelis iš principo nesikeistų, tik būtų pagerintos skolinimosi sąlygos – skolintų ne komerciniai bankai, o Valstybinis studijų fondas.

Pagal antrąjį modelį, aukštasis mokslas būtų nemokamas – už studijas mokėtų tik tie, kurie turi akademinių skolų. Tačiau pagal šį modelį 25 proc. mažėtų priimamų studentų – universitetams nebūtų leidžiama priimti į mokamas vietas. Skaičiuojama, kad įmokos dydis universitetuose siektų nuo 2400 Lt metams, kolegijose – 1800 Lt. Pagal šį modelį, visiškai nieko nemokėtų apie 90 proc. studentų.

Pagal trečiąjį modelį būtų keičiama Konstitucija, geriems studentams dabar garantuojanti nemokamą mokslą. Pakeitus Konstituciją, už studijas mokėtų visi be išimties.

„Pagal šį modelį, visi studentai mokėtų vienodą įmoką, nebūtų diskriminuojami atskiri studentai, nes dabar vieni moka visą kainą, kiti nemoka nieko, o kartais jų balų skirtumas 0,01 balo. Tai sukuria tam tikrą socialinę nelygybę. Pagal šį modelį mokėtų visi, bet kai kurių studijų išlaidas padengtų valstybė“, – žurnalistams aiškino Darbo partijos į ministro postą deleguotas D. Pavalkis.

Pasiūlė revoliucijas aukštajame moksle: trys pagrindiniai scenarijai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pats D. Pavalkis labiausiai palaiko trečiąjį variantą – visų studentų apmokestinimą. „Yra daug siūlančių keisti Konstituciją, kaip matome, ne taip baisu Konstituciją keisti, nes ir prezidentė yra minėjusi, kad Konstitucija – Lietuvos žmonių susitarimas, kaip mes gyvename ir viską darome. Laikai keičiasi, viskas keičiasi, nieko nemokamo nėra“, – kalbėjo D. Pavalkis.

Jo teigimu, lapkritį politinės diskusijos šiuo klausimu turėtų vykti Seime. Jei bus sutarta, kokio modelio reikia Lietuvai, finansavimo klausimas bus teikiamas Seimui pavasario sesijoje.

Socialdemokratai vilioja nemokamu mokslu

Prieš D. Pavalkio siūlymus piestu stoja viceministras sociademokratas R. Vaitkus. Socialdemokratai pasisako už antrąjį variantą – kad už studijas mokėtų tik turintys akademinių skolų.

„Mes pasisakome už studijų sąlygų pagerinimą, nes dabar 55 proc. nemoka už studijas, 45 proc., moka, studijų kaina viena didžiausių Europos Sąjungos šalyse ir ta socialinė neteisybė, kuri tenka beveik pusei studentų, pasakysiu atvirai – man didelė gėda, kad turime tokią sistemą“, – dėstė R. Vaitkus.

Rimantas Vaitkus
Rimantas Vaitkus
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Jo tvirtinimu, antrojo modelio įgyvendinimui prireiktų papildomų 40-50 mln. Lt per metus. Aukštųjų mokyklų negautų lėšų trūkumas būtų padengtas per 5 metus. R. Vaitkaus tvirtinimu, valstybės biudžetas kasmet didėja 1 milijardu litų, o studijoms reikalingos lėšos esą tesudarytų apie 5 proc. prieaugio. Pasak viceministro, taip pat atliekamų lėšų kasmet atsiranda mažėjant studentų skaičiui.

„Pagal antrąjį modelį visiškai išnyktų mokantys studentai, kurie dabar įstoja studijuoti savo lėšomis. Tą sureguliuoti turėtume sutartimis su aukštosiomis mokyklomis – jos įsipareigotų nepriimti mokančiųjų už savo studijas studentų“, – aiškino R. Vaitkus.

P. Baršauskas: nesame tokie turtingi kaip norvegai

„Aišku, visi nori nemokamo mokslo, bet mes nesame tokie turtingi kaip norvegai ir iš principo vargu ar mes galime eiti į šitą sistemą. Jeigu nesame išsamiai detaliai pasiruošę – nekeiskime nieko. Jeigu keičiame, turime atsakyti į visus klausimus. Šiandien, deja, į visus klausimus tikrai neatsakėme, liko labai daug neišspręstų klausimų. Dėl to geriau neskubėkime“, – po posėdžio kalbėjo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas.

Kauno technologijos universiteto rektorius primena, kad 2008 m. aukštajam mokslui sumažintas finansavimas į buvusį lygį nėra grąžintas iki šiol. P. Baršauskas abejoja, ar valstybė lengvai suras papildomų lėšų, reikalingų nemokamam mokslui įteisinti.

„Socialiai teisingiausia trečioji alternatyva, kada ir studentai, ir valstybė prisideda, o po to, jeigu veikia socialinių garantijų sistema valstybėje, žiūrima, kam grąžinti pinigus, kam ne. Šiai dienai viceministro ir ministerijos siūloma alternatyva skamba labai gražiai, bet nelabai tikiu, kad pavyks išspręsti finansavimo klausimą“, – nemokamų studijų perspektyvomis netiki P. Baršauskas.

LSS baiminasi, kad nukentės geri studentai

Kuri siūloma alternatyva geriausia, kol kas nežino ir Lietuvos studentų sąjunga (LSS). Pasak LSS prezidento Pauliaus Baltoko, labai norėtųsi judėti nemokamo mokslo kryptimi, bet vis dar neatsakyta į keletą klausimų, kurie gali sudaryti problemų.

LSS baiminasi, kad geriems studentams gali būtų uždrausta studijuoti universitete. „Pavyzdžiui, jei valstybė bus paskaičiavusi, kad galima paruošti 100 medikų, deja, kad ir koks geras moksleivis būtų, jei jis bus 102-as, jis negalės studijuoti Lietuvos universitete už savo lėšas. Čia atsiranda problema ir tikrai nesinorėtų, kad šie galai liktų neišspręsti ir paskui turėtume problemų, kai geri studentai išvažiuos studijuoti kitur“, – sakė P. Baltokas.

Jo teigimu, taip gali nutikti dėl specialybių paskirstymo ir priėmimo pagal studijų kryptis: atskirose kryptyse stojančiųjų pajėgumas nevienodas ir gali nukentėti tie, kur konkurencija didžiausia. Taip gali nutikti geriems studentams neleidus studijuoti savo lėšomis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Kitąmet mokytojų atlyginimams numatyta skirti papildomus 24 mln. eurų (41)

Kitąmet mokytojų atlyginimų dydžiui išlaikyti numatyta skirti papildomus 24 mln. eurų.

Profesinės mokyklos priėmė penktadaliu daugiau mokinių nei planavo (11)

Galutiniais duomenimis, šiais mokslo metais į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių. Tai 1800 mokinių, arba 8 proc., daugiau nei pernai ir 20 proc. daugiau nei buvo numatyta priimti.

Elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams – naujo lygio pagalba (9)

Elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams bus teikiama naujo lygio pagalba. Kaune atidarytas pirmasis Lietuvoje centras, kuriame tokių sutrikimų turintys vaikai mokysis ir gyvens.

Lietuvių kalbą studijuojantiems užsieniečiams skirtos K. Būgos premijos (1)

Užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams skirtos Kazimiero Būgos stipendijos.

Mokytojų algų kėlimo programa nuo sausio neprasidės (85)

Darbo grupei antradienį bandant pakoreguoti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą, ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad ilgalaikė pedagogų darbo užmokesčio didinimo programa nestartuos nuo 2017 metų sausio.