Stojantieji siekia likti arčiau mamos varškėčių

Stojančiųjų į aukštąsias traukos centras – Vilniaus aukštosios mokyklos. Vilnius vilioja ne tik savo galimybėmis ir sostinės statusu – Vilniaus regionas pirmauja abiturientų skaičiumi, o šie siekia likti studijuoti arčiau namų. Pastebima, kad didesnį norą studijuoti sostinėje turi gyvenantys kaimuose ar mažuose miesteliuose.

„Sutikčiau su tuo, kad daug žmonių aukštąją mokyklą renkasi pagal miestą. Su Vilniumi dar kita istorija – mieste ir rajone stojančiųjų 36 proc. daugiau lyginant su Kaunu ir Kauno rajonu. O regioniškumas jaučiasi – didžioji dalis stojančiųjų lieka kuo arčiau namų“, - aiškina Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) prorektorius Pranas Žiliukas.

Pasak P. Žiliuko, siekį studijuoti kuo arčiau namų lemia pragyvenimo, susisiekimo išlaidos. Pašnekovas pastebi, kad prieš 5-10 metų į šiuos aspektus būdavo atsižvelgiama mažiau. „Kurių galų vaiką atitraukti nuo mamos varškėčių, jeigu jam kitur tų varškėčių nebus“, - svarsto LAMA BPO prezidentas.

P. Žiliuko teigimu, Vilniaus aukštosios patrauklesnės vien todėl, kad yra Vilniuje.„Šiandien proporcijos Vilniaus miesto naudai labai ryškios. Kitų miestų aukštosios mokyklos tose lenktynėse niekaip negali nuvilioti daugiau studentų. Štai Kaune fenomenas kol kas yra tik Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – dėl savo reputacijos Europoje, fantastiškos mokomosios bazės, kurią teikia klinikos. Čia nėra su kuo lyginti“, - kalbėjo LAMA BPO prezidentas.

Tačiau jis skeptiškai vertina paplitusią nuomonę, kad Vilniuje – daugiau galimybių susirasti darbą. KTU prorektoriaus manymu, po keleto metų kur kas daugiau darbo vietų siūlys regionai – per Vilniaus plėtrą jaunų žmonių užimtos darbo vietos greitai užleistos nebus.

Vilioja ir jūra

„Natūralu, kad jaunus žmones vilioja sostinė. Iš kitos pusės, kiek žinome, labai patraukli jūra – Klaipėdos universitetas. Tai – du traukos centrai Lietuvoje jauniems žmonėms“, - sako Šiaulių universiteto (ŠU) Ryšių su visuomene tarnybos vadovė Irena Baliulė.

Pasak I. Baliulės, kitos priežastys, lemiančios studijų vietą – materialiniai dalykai, šeimos gyvenamoji vieta. ŠU pirmiausia orientuojasi ir pritraukia apskrities, šiaurės Lietuvos regiono jaunus žmones – ne visi jie turi galimybių išvažiuoti toliau nuo tėvų.

Kita vertus, mano I. Baliulė, ŠU dalį studentų patraukia ir unikaliomis studijų programomis, kurių nėra sostinėje ar kituose miestuose.

Į Vilnių labiau nori iš kaimų ir miestelių

„Dauguma studentų pastebi, kad Vilniuje platesnis žmonių požiūris – galima pripažinti, kad Vilniaus visuomenė šiek tiek skiriasi nuo Kauno. Ir su darbais sostinėje lengviau, ir užmokestis procentiškai šiek tiek didesnis. Galbūt dažnai šie argumentai paskatina stoti į sostinę. Aišku, ir universitetai čia kitokie“, - teigia Lietuvos mokinių parlamento (LMP) pirmininkas Paulius Kazakevičius.

Visgi, P. Kazakevičiaus nuomone, sostinė nėra lemiamas faktorius renkantis studijas. Prioritetas teikiamas ir specialybei, ir aukštajai mokyklai. LMP pirmininkas pastebi, kad didesnį norą studijuoti sostinėje turi gyvenantys kaimuose ar mažuose miesteliuose.

„Daug kas pirmiausia žiūri arba į užsienį, arba į sostinę, o jei čia nėra galimybių įstoti, lieka kiti miestai“, - kalbėjo P. Kazakevičius. Pasak jo, dažnai mažesnius miestus renkasi stojantieji, turintys ne puikiausius balus. Mat geriau įstoti į valstybės finansuojamą vietą mažesniame mieste, nei pačiam mokėti už studijas Vilniuje.

Tuo metu Šiaulių Didždvario gimnazios direktoriaus pavaduotoja ugdymui Roma Pupinytė abejoja, kad renkantis studijas daugiausia nulemia miestas.

„Negalėčiau pasakyti, kad stojama vien į Vilnių. Labai įvairiai vaikai stoja, manau, tai lemia daug faktorių. Mūsų vaikų mokymosi vidurkis nėra prastas, jie renkasi dar ir pagal tai, kokia specialybė, kur jie gali įstoti. Nedaryčiau tokios išvados, kad vaikams svarbiausias kriterijus – miestas“, - sakė R. Pupinytė. Jos teigimu, baigusieji gimnaziją proporcingai išsiskirsto po visus miestus.