Tiesa, tik tiems, kurie maitinami nemokamai, tad tokia tvarka vadinama ne tik diskriminacija, bet ir eksperimentu.
Mokyklos tokius kaltinimus neigia ir valstybės maitinamus vaikus kaltina nedėkingumu: "Labai keista, jog kažkas dar drįsta skųstis. Juk šios lengvatos neturintys vaikai, pavyzdžiui, nusipirkę kotletą, sriubai pinigų jau neturi. Tad skaudu girdėti tokius kaltinimus. Žmonės yra nedėkingi, kad rūpinamės jų atžalų sveiku maitinimu. Ką padarysi, visiems šiais laikais neįtiksi", - taip į klaipėdiečio skundą reagavo mokyklos direktorė.
2010 metais Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patvirtinta mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka, kurioje moksleivius nurodyta maitinti tik tais produktais, kurie užtikrina vaikų fiziologinius poreikius, padeda ugdyti jų sveikos mitybos įgūdžius. Ji numato, kokius pietus privaloma patiekti mokiniams - pavyzdžiui, vieną dieną gali būti siūlomi tik mėsos patiekalai, kitą - žuvies, trečią - miltiniai ir t. t. Tačiau kai kurie vaikai ne visada sutinka valgyti tai, kas siūloma.
"Tie, kurie už valgį atsiskaito, turi didžiausią pasirinkimą, o maitinami nemokamai jo iš viso neturi - konkrečią dieną privalo valgyti konkretų patiekalą. Nežinau, gal vykdomas koks eksperimentas, kurio metu stebima, kas išaugs iš vaiko, kuris maitinamas pagal kažkokią tvarką. Aš suprantu rūpestį, moksleiviams siūlomas tinkamas maistas, bet gal kurią dieną vaikas nenori, pavyzdžiui, žuvies - juk visiems žmonėms taip būna. Leistų bent iš dviejų patiekalų pasirinkti, ir viskas būtų gerai", - žėrė dviejų paauglių tėvas. Be to, jo manymu, tokia tvarka prilygsta diskriminacijai, o iš patiekalų kiti mokiniai supranta, jog vaikas - socialiai remtinas.