Pirmadienio rytą NEC paskelbė, kad šiemet valstybinį brandos egzaminą laikė 17 621 kandidatas, išlaikė 89,34 proc. jų, o šimto balų įvertinimą gavo 2,18 proc. asmenų.
Šie duomenys taip pat palyginti su praėjusių metų, kai matematikos egzaminą išlaikė 90,72 proc., o šimtukus gavo 2,23 proc. kandidatų.
Keista gali pasirodyti tai, kad rezultatai – kone identiški, nors šiemet matematikos egzaminą laikė rekordiškas kiekis moksleivių, o tarp jų ir tie, kurie su šiuo mokslu ateities nesieja.
Su matematika ateities nesieja, bet rezultatai puikūs?
Šiemet matematikos egzaminą privaloma buvo laikyti tiems, kurie planuoja Lietuvoje studijuoti nemokamai – valstybės finansuojamoje studijų vietoje. Ši išlyga negalioja tik ketinantiems studijuoti menus. Taigi išimtis netaikoma ir būsimiesiems socialinių mokslų atstovams ar humanitarams, jau nekalbant apie technologijų srities studentus.
Būtent dėl to matematikos egzaminą šiemet laikė net 55,71 proc. visų kandidatų. 2015 m. jų buvo 14,69 proc., 2014 m. – 12,82 proc. mažiau.
Tačiau egzaminą šiemet išlaikė, skelbta, kone 90 proc. abiturientų. Ar tai reiškia, kad kone visi moksleiviai matematiką moka puikiai?
Vis dėlto akylesni mokytojai atkreipė DELFI dėmesį į šių metų NEC vertinimo komisijos darbą.
Dokumente – 9,6, realybėje užtenka ir 9
Egzaminų programos dokumente nurodyta, kad šiemet minimali egzamino išlaikymo riba yra 9,6 balų. Tiksliau – ši informacija pateikta kiek sudėtingiau.
„Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo taškų riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų ir uždavinių taškų sumos“, – rašoma dokumente.
Jame taip pat priduriama, kad visa egzamino užduoties taškų suma yra 60. Taip pat rašoma, kad egzamino užduotyje 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį kursą.
Apibendrinus šiuos skaičiavimus būtų galima teigti, kad matematikos egzamino šiemet neturėjo išlaikyti tie moksleiviai, kurie surinko mažiau kaip 10 balų. Tačiau tiesa ta, kad išlaikė ir surinkę 9 balus.
Nuleisti kartelę nusprendė komisija
Kad šiemet buvo padaryta išimtis, sutiko ir NEC direktorė Saulė Vingelienė. 2015 m. matematikos egzamino minimali išlaikymo kartelė buvo 10 balų.
„Kadangi tai yra tarp 9 ir 10, tai vertinimo komitetas sprendžia, kokia bus išlaikymo riba. Pavyzdžiui, 2013 m. balas taip pat buvo 9. Tai, vertinimo komiteto sprendimu, ir šiemet buvo pasirinkti 9 taškai“, – aiškino ji.
Paklausta, kodėl buvo padarytas toks sprendimas, S. Vingelienė aiškino, kad taip nuspręsta apžvelgus mokinių darbus.
„Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į užduoties sunkumą. Tikrai niekas specialiai kartelės neleido. Kaip jau minėjau, tai nėra vieninteliai metai, kai buvo pasirinktas toks balas“, – kartojo NEC direktorė.
Jos teigimu, kriterinio vertinimo apraše paskelbtos preliminarios egzamino išlaikymo ribos. Būtent valstybinio brandos egzaminų vertinimo komitetas esą sprendžia, kokias pasiekimų ribas kasmet taikyti.
Už dyką – 4 taškai
DELFI primena, kad dar anksčiau viena mokytoja taip pat prasitarė, kad moksleiviai kone už dyką – klaidingus atsakymus – iš egzamino galėjo surinkti net 4 taškus. Pavyzdžiui, vienas vertinimo komisijos narys, pasakojo mokytoja, netiesiogiai prasitarė, kad jo mokiniai 12 uždavinyje vietoje atsakymo 19, gavo atsakymą -19.
„Akivaizdu, kad tai yra klaidingas atsakymas, bet kodėl nepasinaudojus proga, kad šiemet vertinimo komisijoje nebeliko universiteto atstovų, o vertinimo komisijai vadovavo ilgametė pedagoginio universiteto docentė? Džiūgavo tas vertinimo komisijos narys, kad pavyko prastumti tokį atsakymą, džiūgavo, kad jo kiekvienos pastabos klauso vertinimo komisijos pirmininkė. Du taškai už 12 uždavinį buvo skiriami ir pateikus neteisingus atsakymus, o beveik niekas net nebandė protestuoti. Paskyrus du taškus už dyką, buvo nuskriausti teisingai jį išsprendę mokiniai“, – aiškino mokytoja.
Tikra parodija iš matematikos ir dar vienu nusikaltimu prieš mokinius, aiškino ji, taip pat tapo 11 ir 13 užduočių vertinimas.
„Kažkas iš vertinimo komisijos sugalvojo 13.2 uždavinio sprendimą, kuriame naudojamasi 13.1 atsakymu. Dar kažkas sugalvojo, kad 11.3 dalyje būtina žinoti trikampio plotą, tai yra, reikėjo remtis 11.1 dalimi, norint rasti aukštinės ilgį. Žinoma, 13.2 dalyje nereikėjo remtis 13.1 dalies atsakymu, 11.3 dalyje nereikėjo remtis 11.1 dalyje randamu plotu, bet kažkas sugalvojo, kad čia galima ir už klaidingą atsakymą mokiniams skirti taškų. Ir rezultatas tas, kad mokiniams buvo skiriamas taškai už 11.3 ir 13.2 dalis net ir nurodžius klaidingus atsakymus“, – pastebėjo mokytoja, pridurdama, kad šiemet darbų vertinimo komisijoje nebuvo mokslininkų, paskutinius tūkstančius darbų, teigė ji, vertino tik 2, o ne 3 vertintojai.
Pasirodė vertinimo instrukcija
Paskelbtoje matematikos valstybinio brandos egzamino užduoties vertinimo instrukcijoje, prie pastabų, taip pat nurodyta, kad moksleiviai už 12 uždavinį galėjo gauti du taškus nurodę ir iš esmės neteisingą atsakymą – -19.
„Vertinant mokinio 12 uždavinio atsakymus, buvo atsižvelgta į tai, kad sąlygoje minimi pirmieji trys aritmetinės progresijos nariai gali būti išsidėstę bet kuria tvarka“, – taip grindžiamas šis sprendimas.
Papildoma pastaba pateikta ir dėl 11 uždavinio.
„Jei mokinys 11.3 dalyje teisingai apskaičiavo aukštinės ilgį su neteisinga 11.1 dalyje gauta reikšme, tai už 11.3 dalį jam skiriamas 1 taškas“, – informuojama instrukcijoje.