Į Kazimiero Simonavičiaus universitetą persikrikštijusi Vilniaus verslo teisės akademija būsimiems studentams pasiūlė laimėti nemokamas studijas, skrydį į Barseloną, porą „iPad'ų“.

Taip universitetas reklamavo dar ekspertų nepripažintą kūrybinių ir kultūrinių industrijų bakalauro programą. Taip esą ieškota kūrybingų stojančiųjų – šie turėjo parengti kūrybinį projektą, jį viešai pristatyti Vilniuje per kultūros naktį „Tebūnie naktis“.

Pirmosios vietos laimėtojui pasiūlytos nemokamos studijos universitete. Tiesa, jas studentas gaus, jei bus akredituota nauja studijų programa ir susidarys grupė.

Arūnas Augustinaitis
„Tai buvo mūsų ir kultūrinis veiksmas ir galbūt šiek tiek informacinis. (...) Atvirai šnekant, nežinome, ar tokios akcijos pasiteisino, nes negalime niekaip matuoti. Kultūriškai tai tikrai pasiteisino. Ar marketinginė akcija buvo efektyvi – net ir nematavome – norime žiūrėti į šį dalyką šiek tiek humanitariškiau negu prekybiškiau“, – DELFI aiškino Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius profesorius Arūnas Augustinaitis.

Rektoriaus manymu, po šios akcijos padidėjo universiteto žinomumas, padaugėjo susidomėjusių studijomis.

„iPad'ai“ – suplanuotas studijų marketingo veiksmas

„Tapk studentu ir laimėk 1 iš 5 „iPad'ų“. Taip studijuoti vilioja Kauno kolegija. Kaip teigia Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas komunikacijai Antanas Vaidelys, idėją įkvėpė šiuolaikinis jaunimas, turintis kitokius mokymosi įpročius, informaciją įsisavinantis ir sisteminantis naudodamas informacinių technologijų įrankius.

„Šia akcija siekiame sudominti būsimuosius studentus ir parodyti, kad Kauno kolegija žengia koja kojon su šiandiena, siūlydama šiuolaikinį įrankį žinioms. Studijos Kauno kolegijoje domina stojančiuosius – kolegijoje esantis priėmimo punktas sulaukia užklausų telefonu ir elektroniniu paštu, teikia konsultacijas. Rezultatus bus galima įvertinti tiktai pasibaigus akcijai. Susidomėjimą jaučiame ir iš konkurentų – staiga planšetinį kompiuterį laimėti pasiūlė ir kita aukštoji mokykla“, – kalbėjo A. Vaidelys.

Antanas Vaidelys. kauko.lt nuotr.
A. Vaidelys akcijos nelaiko nesolidžia vilione studijuoti. „Tai tiesiog suplanuotas studijų marketingo veiksmas, kuris galbūt naujai atrodo Lietuvoje, tačiau įprastas užsienyje – dėl to solidumo nepraranda nei JAV, nei Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos“, – sakė pašnekovas.

Apie tai, kad universitetai studentus vilioja spalvingomis reklamomis, patraukiančiais logotipais, moderniais fasadais komentare DELFI rašė apžvalgininkas Donatas Paulauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad universitetai keičia savo herbus į spalvingus akį traukiančius prekės ženklus, aktyviai veikia lauko reklamose.

„Štai tokiais būdais aukštosios mokyklos vilioja abiturientus (tiksliau, „krepšelius“). O iš to išeina tik tai, kad abiturientai, susivilioję spalvingomis reklamomis, skambiais programų ir dalykų pavadinimais, lieka apgauti, nes spalvinga reklama nereiškia aukštos studijų kokybės, tuo tarpu konkurencinė sistema, turinti tobulinti mokslo ir studijų kokybę, tobulina tik aukštųjų mokyklų fasadą, nes tik taip jos gali išlikti, tik taip gali pritraukti studentus ir finansus“, – apibendrina D. Paulauskas.

G.Steponavičius: vien su paviršutine reklama aukštosios nepasieks rezultatų

„Aš manau, ir ankstesniais metais rinkodarinių veiksmų iš aukštųjų mokyklų pusės būta įvairių, tarp jų ir kūrybiškų, ir pakankamai pigių“, – sako švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius.

G. Steponavičių džiugina, kad šįmet gerokai daugiau kalbama apie turinio pokyčius – žiniasklaidoje gausu informacijos apie naujas studijų programas. „Šalia to, aišku, yra ir noras galbūt tam tikrais reklaminiais triukais pagauti už kabliuko jaunus žmones“, – pastebi jis.

Gintaras Steponavičius
Visgi G. Steponavičius nesutinka su D. Paulausku, manančiu, kad aukštosios užsiima tik blizgučiais. „Manau, tai visiškai vienpusiškas matymas. Dar kartą noriu atsakingai pasakyti – ir viešojoje erdvėje, ir tiesioginiuose komunikavimuose su stojančiaisiais aukštosios mokyklos kaip niekad daug pastangų skiria turinio pokyčiams pristatyti. Dėl to manau, kad tai nėra tik įpakavimo dalykai ir su reforma aukštosios mokyklos tikrai vien su paviršutine reklama nepasieks rezultatų“, – kalbėjo ministras.

G. Steponavičius atkreipia dėmesį demografinę duobę. Jau šįmet mokyklas baigė daugiau nei 3000 mažiau absolventų. Pasak ministro, tai pirma ryški demografinė banga, pasiekianti ne tik bendrojo lavinimo mokyklas, bet ir aukštąjį mokslą. Dėl to, sako jis, aukštosios turi pritraukti daugiau studentų iš užsienio, steigti bendrus padalinius su Vakarų universitetais.

Pasak G. Steponavičiaus, pats gyvenimas atves prie sprendimų – dalis aukštųjų paprasčiausiai pritrūks studentų, tad turės jungtis arba užsidaryti. „Studentų mažėjimas, manau, atves būtent prie šių dalykų“, – prognozuoja politikas.