Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Konservatoriai nekurstykite nesantaikos“, „STOP tautinių mažumų mokyklų diskriminacijai!“, „Pedagogų bauginimui ir mobingui – ne!“, „Sostinės savivaldybės valdžia mobinguoja mokyklų direktorius?“, „URM privalo užtikrinti tautinių mažumų apsaugos konvencijos vykdymą Lietuvoje“, „Wszytskie języki są pięknie – ojczysty najpiękniejszy!“ (liet. Visos kalbos gražios – gimtoji pati gražiausia!). Dažnas rankose nešėsi ir Lenkijos vėliavas.
Minioje taip pat buvo galima pastebėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos simbolikos, eitynėse dalyvavo ir šios politinės jėgos atstovai – partijos pirmininkas Waldemar Tomaszewski, Jaroslavas Narkevičius, Seimo narė Rita Tamašunienė.
Protestuotojai vidurdienį pradėjo žygiuoti link Vyriausybės bei baigs eiseną prie Prezidentūros, kur ir vyko planuotas mitingas.
Piketo dalyviai tikino, kad dabar ne laikas kurstyti nesantaikas ir uždarinėti tautinių bendrijų mokyklas. Jų manymu, tai niekaip neprisidės ir prie lenkų ir rusų mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę.
„Ar reikia dabar uždaryti rusiškas mokyklas, kad ateitų rusai mūsų gelbėti? Aš nenoriu, kad mane gelbėtų Lietuvoje. Čia mūsų Lietuva ir mes esame tokie patys Lietuvos piliečiai – ne blogesni, ne geresni“, – susirinkusiesiems teigė Romualdas Jachimovičius.
„Tai ne šiaip sau nekalti raštai, laiškai ir susirašinėjimai. Tai visa puokštė neteisėtų veiksmų, gąsdinimų, šantažo ir mobingo mokyklų direktoriams. Lietuvos Konstitucijos 37 str. įtvirtinta, kad tautinėms bendrijoms priklausantys piliečiai turi teisę plėtoti savo kalbą, kultūrą ir papročius savo gimtąja kalba“, – kalbėjo viena mitingo organizatorių.
„Europos Parlamento narys Waldemar Tomaszewski dar kartą priminė, kad niekada nesutiks, kad būtų apribotos tautinių mažumų teisės švietimo srityje. O prireikus jas ginti – planuojama pasitelkti visas teisines galimybes. Tokiems dalykams Lietuvoje ir Europos Sąjungoje vietos nėra“, – kalbėjo ji.
ELTA primena, kad po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, kovo viduryje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešai diskusijai pateikė savo siūlymus, tarp kurių – raginimai didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą didinti savivaldybių savarankiškumą.
G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi, vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.
