Nemažai tėvų nerimauja, ar jų atžalos mokykloje valgo kokybišką ir subalansuotą maistą, nors iš tiesų sunerimti reikėtų dėl to, kuo vaikai užkandžiauja po pamokų.
Tačiau specialistai ir medikai sutartinai tvirtina, kad didesnė problema ne skurdus maisto pasirinkimas mokykloje, o tai, kad šiltus pietus moksleiviai iškeičia į beverčius užkandžius ir greitąjį maistą už mokyklos ribų.
Prieš kelerius metus sugriežtinus vaikų maitinimo organizavimą švietimo ir ugdymo įstaigose ir iš valgiaraščių išmetus iš genetiškai modifikuotų organizmų, su neleistinais priedais pagamintus produktus, traškučius, saldainius ir šokoladą, konditerijos gaminius, saldžius gazuotus ir energinius gėrimus bei tai, kas nėra naudinga augančio vaiko organizmui, tėvai galėjo bent kiek atsikvėpti. Tačiau kasmet mokyklų valgyklas tikrinančios institucijos sulaukia skundų dėl nekokybiško vaikų maitinimo.
Kaip „Sekundei“ teigė Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri nuo šių metų atsakinga už vaikų maitinimo ugdymo įstaigose priežiūrą, viršininko pavaduotoja-valstybinė maisto produktų inspektorė Jūratė Vaitiekūnienė, kadangi nauji mokslo metai prasidėjo neseniai, kol kas patikrintos aštuonios mokyklų valgyklos. Ir visose jose šiurkščių pažeidimų nerasta. Tiesa, vienoje jų liepta šiek tiek paremontuoti patalpas, palyginti su tuo, kokios būklės mokyklų valgyklos buvo prieš kelerius, situacija išties gerėja.
„Nuo rugsėjo spėjome patikrinti tik labai nedaug valgyklų. Gal pasitaikė geresnės mokyklos, bet pažeidimų, už kuriuos reikėtų skirti nuobaudas, nebuvo. Aišku, dar per anksti džiaugtis, nes bus dar visko“, – „Sekundei“ teigė J. Vaitiekūnienė.
Tiesa, šiemet sulaukta ir vienos mamos skundo, kad po pietų valgykloje jos sūnus pasijuto blogai. Mama įtarė, kad valgykloje ruošiamas maistas buvo nekokybiškas ar gamintas pažeidžiant higienos normas. Tačiau po patikrinimo paaiškėjo, kad bloga buvo tik minėtam berniukui ir tik tą dieną, kai mama jam į mokyklą įdėjo ne grynųjų pinigų, o pati išpirko šiltus pietus.
„Pavilnio“ klinikos šeimos ir vaikų gydytoja Aušra Morkūnienė teigė, kad didesnė problema yra ne vegetariškai besimaitinantys, o visiškai vaisių ir daržovių nevalgantys vaikai, mieliau besirenkantys traškučius ir saldumynus nei šiltos sriubos lėkštę.
„Vėliau pati skundo autorė išsiaiškino, kad sūnus skundėsi pilvo skausmais ne dėl nekokybiško maisto, o dėl to, kad jis nebegalėjo pirkti to, ką valgydavo įprastai ir net ne mokyklos valgykloje, o parduotuvėje“, – neįprastą įvykį prisiminė pavaduotoja.
Ne taip retai pasitaiko, kad tėvai dėl sunegalavusių vaikų puola kaltinti mokyklos valgyklos maistą, tačiau paaiškėja, kad atžalos ne maistu apsinuodijo, o apsirgo rota-, noravirusine ar kitokia lašeliniu būdu plintančia infekcija.
Maistą gali neštis iš namų
Pastaruoju metu, sparčiai plintant sveikos gyvensenos idėjoms, vis daugiau šeimų pereina prie vegetarinės, veganinės ar net žaliavalgių mitybos. Todėl įvairios institucijos sulaukia tokių šeimų nusiskundimų, kad jų atžaloms nesudaromos sąlygos maitintis taip, kaip namuose.
Deja, tokiems vaikams bent kol kas ir toliau teks arba pietus neštis iš namų, arba rinktis iš itin skurdaus mokyklos valgiaraščio.
Pasak J. Vaitiekūnienės, apraše nurodyta, kad karštasis pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų: mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, ankštinių, pieno ir pieno produktų ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštuoju patiekalu turi būti patiekiamos daržovės, vaisiai arba jų salotos. Tad sudaryti valgiaraštį tik vegetariškai besimaitinantiems vaikams nėra nei galimybės, nei poreikio.
„Nėra jokių teisės aktų, kurie įpareigotų sudaryti atskirą valgiaraštį ir vegetarams. Visų pirma, tokių vaikų yra gal tik vienas iš tūkstančio, antra, ir vegetarai gali rasti sau tinkamų patiekalų mokyklos valgykloje. Kiek teko matyti, visuomet vienas karštasis patiekalas yra iš varškės ar pieno produktų: varškės apkepas, varškėčiai, blynai, o jeigu maitinamasi tik žaliavalgiškai, galima pasiimti tik salotų, kurių paprastai yra ne vienos rūšies. Pagaliau niekam nedraudžiama maisto į dėžutį įsidėti iš namų“, – sakė J. Vaitiekūnienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento vedėjas Almantas Kranauskas patikslino, kad teisės aktuose nėra niekur parašyta, kad mokykloje ar darželyje negali būti išimtinai tik vegetariško valgiaraščio. Svarbiausia, kad mityba būtų visavertė ir vaikas gautų visų jam reikalingų maisto medžiagų ir jam fiziologiškai reikalingą energijos kiekį.
„Visiškai nesvarbu, ar meniu bus vegetariškas, ar žaliavalgiškas, svarbu, kad jis būtų visavertis. Bet problema ir yra ta, kad augaluose nėra visų žmogui, ypač augančiam organizmui, reikalingų maistinių medžiagų. Istoriškai taip susiklostė, kad žmogus nėra žaliavalgis“, – „Sekundei“ teigė A. Kranauskas.
Nors ne vienas darželis Lietuvoje bandė sudaryti tik vegetarišką valgiaraštį, jie nebuvo patvirtinti.
„Bent jau iki šių metų pradžios nebuvo patvirtintas nė vienas vegetariškas valgiaraštis, nes perskaičiavus maistinę vertę buvo matyti, kad meniu nėra subalansuotas. Nuo metų pradžios valgiaraščius tvirtina Maisto ir veterinarijos tarnyba, tad gali būti, kad mūsų turimi duomenys nėra visai tikslūs“, – kalbėjo vedėjas.
Tiesa, siūlymų Sveikatos apsaugos ministerijai nustatyti vegetariškus ir veganiškus valgiaraščius būta, tačiau tokio sumanymo atsisakyta, mat vegetarizmo yra ne viena rūšis: vieni nevalgo tik raudonos mėsos, kiti laikosi laktovegetariškos mitybos, dar treti veganiškos ar net žaliavalgiškos.
„Tai ekstremali mityba ir jeigu kas nors nori būtent taip maitintis, turėtų ne reikalauti, kad asmeniškai jam būtų sudaromas meniu, o atsinešti maistą iš namų. Tai nėra draudžiama“, – sakė A. Kranauskas.
Vietoj obuolio – saldainiai
Medikams atrodo, jog didesnė problema yra ne tai, kad vegetarizmas tampa mada, o tai, kad vis daugiau vaikų yra nutukę ir vaisius bei daržoves iškeičia į beverčius užkandžius.
„Pavilnio“ klinikos šeimos ir vaikų gydytoja Aušra Morkūnienė teigė, kad nevisaverčiu maistu besimaitinantys vaikai skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, nenoru ką nors daryti, energijos stygiumi.
„Visi žinome, kad mėsa yra pagrindinė statybinė medžiaga augančiam organizmui. Paprastai jeigu matome, kad vegetariškai besimaitinančio vaiko raida atsilieka, kalbamės su tėvais apie tai, jog jam reikalinga visavertė mityba. Ir bent jau per mano darbo praktiką dėl to nekilo jokių konfliktinių situacijų. Jeigu šeima domisi vegetariška mityba, paprastai žino, kokiais augaliniais produktais gali kompensuoti iš mėsos gaunamus baltymus. Didesnė bėda yra tai, kad daugėja vaikų, kurie yra nutukę ir maitinasi beverčiu maistu: picomis, traškučiais, miltiniais patiekalais ir gazuotais saldžiais gėrimais“, – kalbėjo gydytoja.
Įsisukus į nesveikos mitybos ratą, iš jo ištrūkti labai sunku: valgydami įvairių maisto priedų prisotintą maistą, nuo kurio tik dar labiau kyla apetitas, vaikai gauna per daug „tuščių“ kalorijų, tai veda į nutukimą. Prie to prisideda nenoras judėti, energijos trūkumas, nuovargis.
„Sudėtinga, kai nėra močiučių, kurios paruoštų sveikus pietus iš mokyklos grįžusiam vaikui. Dirbantys tėvai užsiėmę, negali kontroliuoti, ką valgo jų atžalos, – duoda pinigėlių pavalgyti mokyklos valgykloje, bet nežinia, ką jie perka. Puikiai matome, kaip pulkais vaikai traukia į parduotuves, iš jų išeina nešini traškučiais ir saldžiais gėrimais“, – sakė A. Morkūnienė.
Vien kaltinti vaikų, kad jie renkasi tokį maistą, nereikėtų. Dabar toks gyvenimo tempas, nuolatinis skubėjimas ir stresas, dažna šeima tiesiog neturi laiko ir galimybių kasdien ruošti šviežio maisto ir maitinasi pusgaminiais ir greituoju maistu. Tokia mitybos kultūrą perima ir vaikai.
„Kuo toliau, tuo mažiau vaikų, kurie valgo obuolius ar morkas, nes jiems tiesiog neskanu. Daug mieliau renkasi traškučius ar saldainius. Natūraliausias kelias – nuo kūdikystės pratinti prie sveiko maisto. Skonis yra išugdomas ir suformuojamas tėvų, kaip vaikas maitinsis, priklauso tik nuo visos šeimos valgymo įpročių“, – mano pediatrė.