Iš valstybinio brandos egzamino daugelis abiturientų išėjo su šypsenomis – tokių lengvų užduočių jie nesitikėjo. Ir nors moksleiviai dėl to džiaugiasi, istorijos specialistai užduočių sudarinėtų negiria. Priešingai, anot jų, pateikti tokį egzaminą – gėda.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

DELFI primena, kad pagrindinės užduotyse vyravusios temos: Krėvos sutartis, Liublino unija, Korėjos karas, Prancūzijos revoliucija ir Lietuvos istorija – Sovietų sąjungos vaidmuo, KGB organizacija, emigrantai ir išeiviai.

Sunkiausia užduotimi moksleiviai įvardijo tą, kurioje reikėjo apžvelgti lietuvių chartiją.

Istorijos egzamino užduotis galima pamatyti čia.

Egzaminu visiškai nusivylė

„Peržvelgiau istorijos egzamino klausimus – visiškas nusivylimas. Vis dar tikrinamos plikos žinios, gebėjimas įsidėmėti ir atkartoti informaciją, testuojama fotografinės atminties kokybė. Žinios be gebėjimo jas taikyti, kontekstualizuoti, modeliuoti ir ekstrapoliuoti yra tik pigi dekoracija“, – tokį savo komentarą apie istorijos valstybinį brandos egzaminą savo „Facebook“ paskyroje pateikė „Swedbank “ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, tokių žinių kalimas ir kaupimas – brangus laiko švaistymas, o jų tikrinimas egzamine – nepagarba moksleiviams ir šio amžiaus aktualijų nesuvokimas.

„Istorijos žinias tikrinti galima ir nedraudžiant mąstyti bei neslopinant vaizduotės“, – įsitikinęs jis. Ekonomistas net pateikė 8 klausimus, kuriuos jis siūlytų užduoti egzamine. 

Juos pamatyti galite čia.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pirmenybę teikia vertybėms, o ne mechaniniams atsakymams

Nusivylimo egzamino užduotimis neslėpė ir jas peržvelgęs istorikas ir Seimo narys Arvydas Anušauskas. Nors jis nepriekaištavo užduočių sudarinėtojams, bet pripažino, kad, jo nuomone, rengiant egzamino užduotis kartais trūksta supratimo, kad egzaminas taip pat yra ugdymo dalis.

„Man užduotys pasirodė visiškai adekvačios pagal istorijos ugdymo programą. Nudžiugino tai, kad atsirado ir klausimų, pavyzdžiui, apie KBG. Jie buvo šaltiniuose. Bendrai užduotys neatrodė sunkios.

Tačiau aš manau, kad ne tik šių metų, bet ir ankstesnių, egzamino užduočių problema – klaidingas požiūris į egzaminus. Iš moksleivių turėtų būti reikalaujama ne tik mechaninių atsakymų, bet ir tam tikro vertybinio supratimo. Mano nuomone, egzaminas taip pat yra ugdymo dalis – turėtų būti atskiriama, kas yra gerai, o kas – blogai. Suprantu, kad ugdant moksleivius tai yra aptariama, tačiau tai turėtų atsispindėti ir egzamine. Būtų gerai, jei egzamino klausimai moksleivį šiek tiek orientuotų į tam tikrą pusę vertybiškai“, – įsitikinęs jis.

Arvydas Anušauskas
Arvydas Anušauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Džiaugiasi, kad buvo reikalaujama papildomų žinių

Tačiau A. Anušauskas nesutinka su N. Mačiulio pateiktais klausimais. Jo manymu, moksleivių negalima versti spėlioti apie įsivaizduojamus įvykius ir klausti apie tai, ko iš tiesų nebuvo.

„Galima modeliuoti, kas būtų, jei būtų. Tai yra – jei įvykiai būtų pasisukę priešinga linkme, tačiau tai nėra istorija. Tai yra modeliavimas – žaidimas“, – patikino jis.

Pasak A. Anušausko, ir šių metų egzamine yra klausimų, kurie skatina pamąstyti daugiau, atsakymas į juos nėra aiškus iš pirmo žvilgsnio, reikalaujama papildomų žinių.

„Pavyzdžiui, buvo iškeltas klausimas dėl Jano Mateikos paveikslo – turi moksleivis žinoti, kad ten – Liublino unija, ar ne. Na, žinote, visų pirma, išprusęs žmogus privalo žinoti, kas yra J. Mateika. Paveikslų Lietuvos istorijos tematika tikrai nėra daug taip kad tas minimalus papildomų žinių bagažas moksleiviui tikrai yra būtinas. Šiuo atveju tai nėra vien tik fotografinės atminties lavinimas. Priešingai – moksleiviai skatinami papildomai domėtis istorija“, – pastebėjo jis.

Metė gelbėjimosi ratą mažiau gabiems

Savo ruožtu egzaminą apžvelgę Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Tarybos pirmininkė Žaneta Vaškevičiūtė ir jos pavaduotojas Robertas Ramanauskas patikino, kad nors iš techninės pusės – egzaminas yra geras, jis nuvilia savo paprastumu.

„Egzaminas tikrino žinias, supratimą, gebėjimus pagal formalius kriterijus, o ne asmeninės ir pilietinės brandos patikrinimo požiūriu. Egzamino užduotys atitinka mokinių pasiekimų lygių reikalavimus, tačiau norėtųsi užduočių, kurios labiau patikrintų kandidatų istorinio supratimo raišką, kitus aukštesniuosius gebėjimus, pavyzdžiui, palyginimo, vertinimo, klasifikavimo“, – pastebėjo jie.

Istorijos mokytojai patikino, kad orientuodamiesi į 2014 m. istorijos egzamino iššūkius, nemažai dėmesio skyrė būtent aukštesniojo pasiekimo lygio gebėjimų ugdymui, tačiau jų šių metų egzamino užduotyje pristingama.

„Susidaro įspūdis, jog egzaminas orientuotas tik į pagrindinio pasiekimų lygio mokinį, sudarant jam prielaidas „padoriai“ išlaikyti egzaminą“, – patikino jie.

Tokių užduočių tikėjosi

Mokytojai taip pat patikino, kad egzamino užduoties turinys atitinka istorijos valstybinio brandos egzamino programą.

„Egzamino užduotis turinio požiūriu yra parengta ganėtinai kruopščiai. Skirtas tinkamas dėmesys Lietuvos valstybingumo raidai, lietuvių išeivijos indėliui į kovą už Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, kultūros istorijai. Pačios užduotys nebuvo netikėtos, nes mokinys, pasirengimo egzaminui laikotarpiu sprendęs ankstesnių metų istorijos brandos egzamino užduotis, gali tikėtis išlaikyti egzaminą pagrindiniu mokymosi pasiekimų lygiu.

Dauguma egzamino užduoties šaltinių analogiški esamiems vadovėliuose, pratybose ar kitose pasiruošimo egzaminui prieigose, tad atsakyti į jas buvo galima remiantis mokinio turima patirtimi, dalinai remiantis per istorijos pamokas įsimintomis teisingomis atsakymų formuluotėmis, todėl gan diskutuotinas lieka gebėjimų patikrinimo patikimumas“, – egzamino užduotis vertino jie.

Daugiau klausimų apie viduramžius ir naujuosius laikus

Analizuodami egzamino užduoties turinį istorijos žinių ir raidos supratimo, asmenybių veiklos supratimo, istorinių sąvokų vartojimo, orientavimosi laike ir erdvėje, tyrimo, interpretavimo bei istorinio supratimo raiškos požiūriu, mokytojai pastebėjo, kad egzamino užduotis iš esmės neprasilenkė su programiniais reikalavimais.

„Egzamino matrica daugiau ar mažiau įgyvendinta, nors pastebėti kai kurie neatitikimai, antai, 5 taškais per daug Viduramžių istorijos klausimų, kuriems pagal matricą skirta 20 taškų, 40 taškų skirta Naujųjų laikų istorijai vietoje matricoj numatytų 30 taškų, Naujausiems laikams – 44 taškai. Lietuvos ir Visuotinės istorijos turinio santykis apytiksliai išlaikytas. Galima daryti išvadą, kad egzamino turinys atitinka su kai kuriomis išlygomis egzamino programos reikalavimus“, – pastebėjo jie.

Mokytojams pro akis nepraslydo ir tai, kad pusė testinės dalies klausimų yra perkelta iš ankstesnių metų istorijos egzaminų užduočių. Naujai sukurta tik 50 proc. klausimų.

„Susidaro įspūdis, kad šie klausimai yra itin svarbūs didaktiniu požiūriu, be jų neįmanoma patikrinti abituriento istorinės sąmonės ir pilietinės pozicijos“, – sakė mokytojai.

Siūlo istorijos egzaminą padaryti privalomu

Teigiamu užduoties aspektu jie įvardijo tai, kad buvo skirta dėmesio lietuvių išeivijos veiklai, lokaliniams karams/konfliktams, kurių aktualumas stipriai juntamas ir nūdienoje.

„Tačiau 10 taškų galbūt vertybiniu požiūriu buvo galima skirti ne Korėjos karo politiniams aspektams, o Lietuvos Laisvės kovoms“, – siūlė jie.

Savo ruožtu Ž. Vaškevičiūtė dar pridūrė esanti tikra, kad mokyklą baigiančių moksleivių buvo galima paklausinėti kokybiškesnių dalykų. Tuo labiau, kad vis pasigirsta kalbų dėl menkstančio susidomėjimo istorija.

„Istorija – gyvenimo pamatas, todėl esame įsitikinę, kad šalia privalomo matematikos egzamino turėtų būti ir privalomas istorijos egzaminas. Esame apklausę šalies istorijos mokytojus ir dauguma jų norėtų, kad istorijos mokslas mokyklose būtų stiprinamas“, – patikino ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: laukia kontrastų savaitė – po žiemos vėl grįš ruduo (18)

Iki savaitės vidurio šalyje numatomi žiemiški orai , kurie pažers aibę iššūkių: vyraus...

Nacionalinio vėžio instituto direktorius pataria, kas padės išvengti onkologinių ligų: 12 paprastų žingsnių (173)

Likdamas ištikimas bendrai Europos Sąjungos dvasiai norėčiau pasiūlyti savo idėją Lietuvai...

Laisvadienių kuriozai: jei pasiimsite 3, turėsite 10, ir tai ne vienintelė gera žinia (68)

Šių metų pabaiga pradžiugins netikėta galimybe – jei pasiimsite tris laisvadienius, ilsėtis...

Naktį eismo sąlygas sunkins plikledis (4)

Pirmadienio pavakarę šalyje oro temperatūra nuo 1 iki 4 laipsnių šilumos.

Šalia Danės upės gyvenančius žmones pasiekė baugus perspėjimas: nevaldomai kyla vanduo (40)

Klaipėdai naktį iš sekmadienio į pirmadienį išvengus potvynio, vis dar gresia kur rimti...

Pradėtas tyrimas dėl leidinio „Naisių žemė“ (146)

Nuo 2013 m. leidžiame laikraštyje „ Naisių žemė “ pilna politinės reklamos, tačiau jame...

Seibutis – apie sprendimą, padėjusį atgaivinti karjerą: širdis tabalavo (6)

Epizodinių vaidmenų atlikėjas, reikalingas tik ginantis – toks Renaldas Seibutis buvo...

Skandalingasis gydytojas pranešė, kad jam pavyko persodinti galvą negyvėliui (60)

Garsusis italų chirurgas Sergio Canavero paskelbė apie sėkmingai atliktą žmogaus galvos...

Gwen Stefani prakalbo apie negyjančias širdies žaizdas: ilgą laiką negalėjau to suprasti (2)

„Aš negalėjau niekada suprasti, kodėl man gyvenime taip daug kartų dužo širdis“, –...

Ilgam išnuomotas Palangos kempingas (2)

Palangos (Nemirsetos) kempingas įgavo koncesininką – buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp...