Laimė, ištiesti pagalbos ranką sutiko tautiečiai, tarp kurių – ir DELFI skaitytojai. Išdrįsus viešai paprašyti pagalbos, J. Grigaičio gyvenimas apsivertė – su kaupu jis išpildė ne tik savo, bet ir jo siekiais patikėjusių žmonių lūkesčius.
„Ši pagalba pakeitė mano gyvenimą iš esmės – be jos nebūčiau galėjęs pradėti studijų JAV ir įsitvirtinti naujoje vietoje. Pasikeitė ir mano požiūrį į visuomenę. Pavyzdžiui, pamačiau, kad yra daug daugiau gerų, pasiruošusių padėti žmonių, nei mes įsivaizduojame. Galiausiai, gavau vertingų gyvenimiškų pamokų bendraudamas su žmonėmis, išmokau efektyviau susidėlioti prioritetus, spręsti netikėtai iškilusias problemas“, – kaip pasikeitė gyvenimas per šiuos metus, DELFI pasakojo J. Grigaitis.
Atpažįsta net Niujorke
Pašnekovas pripažįsta, kad anuomet prašyti pagalbos buvo nedrąsu, tačiau galiausiai jis nusprendė savo tikslų siekti iki galo.
„Prašyti finansinės pagalbos viešai man buvo didžiulis psichologinis iššūkis. Labai bijojau būti atstumtas, trūko pasitikėjimo savimi, neturėjau jokios patirties komunikacijos ar reklamos srityse. Tačiau paskelbęs „GoFundMe“ kampaniją gan greitai sulaukiau palaikymo iš daugybės draugų socialiniuose tinkluose. Labiausiai motyvavo pozityvios asmeninės žinutės, patarimai, skatinimai nedvejoti ir tvirtai siekti savo tikslo“, – prisiminė vaikinas.
Tiesa, tuomet jam teko susidurti ir su žeminančiais komentarais, netrūko tokiu jo siekiu besipiktinančių, tačiau J. Grigaitis tikino jau tuomet supratęs, kad neturi, kur trauktis.
„Beveik visus metus praleidau ne Lietuvoje, tad to viešumo efekto kasdienybėje nepajaučiau. Tiesa, net ir Niujorke kartais sutinku pažįstamų studentų ar vietos lietuvių, kurie klausia: „O tai tu tas vaikinas, kuris studijoms rinko pinigus per crowdfunding?!“. Kai patvirtinu, dažniausiai sulaukiu komplimentų dėl drąsos ir ryžto. Jų neprisiimu sau, nes vis dėlto 90 proc. sėkmės priklausė ne nuo manęs, o nuo pagelbėti sutikusių žmonių“, – dėkingumą jam padėjusiems iki šiol jaučia vaikinas.
Dėmesio skyrė ne tik mokslams, bet ir papildomai veiklai
Prieš metus atvykęs į Niujorką jis laikinai apsistojo pas draugę iš Lietuvos, tačiau netrukus persikėlė į studentų bendrabutį.
„Universiteto bendruomenė iš karto priėmė labai draugiškai – prieš studijas dar vyko įvairūs praktiniai užsiėmimai, kurių metu taip pat buvome supažindinti su taisyklėmis, akademiniais resursais, darbo galimybėmis ir t.t. Čia kiekvienas studentas turi savo akademinį mentorių, į kurį galima kreiptis visais gyvenimo ir su studijomis susijusiais klausimais“, – pasidomėjus, kaip svetur sekėsi įsikurti, prisiminė J. Grigaitis.
Iš pradžių jis tikino daug laiko skyręs mokslams, tačiau vėliau prisijungė ir prie universiteto choro, ėmė vėl žaisti krepšinį, įstojo į Niujorko lietuvių bendruomenę. Šeštadieniais čia vaikinas moko lietuvių kalbos, padeda organizuoti renginius, dalyvauja įvairiuose susitikimuose.
„Iš tiesų, būtent lietuvių bendruomenė pirmiausiai ir padėjo nepasimesti tarp tų milijonų miesto gyventojų – dalyvaudamas toje veikloje jaučiausi bent šiek tiek arčiau namų“, – pripažino pašnekovas.
Papasakojo, kaip skiriasi studijos Europoje ir JAV
Anot J. Grigaičio, studijos JAV labai skiriasi nuo tų, kurias esame pratę matyti Europoje. Pavyzdžiui, nėra jokių studijų programų, kiekvienas studentas paskaitas ir mokomuosius dalykus pasirenka asmeniškai ir dar semestro pradžioje.
„Tokia sistema turi nemažai privalumų – tik vidurinę pabaigę jaunuoliai per pirmus metus turi laiko išbandyti skirtingas sritis ir suprasti, ką jie nori mokytis toliau; taip pat studentai gauna visapusiškesnį išsilavinimą, tarkime, matematikai gali atsikvėpti meno istorijos paskaitose, o literatai – pagilinti žinias astronomijoje (vienas iš populiariausių kursų vadinasi „Physics for poets“ (Fizika poetams – liet.).
Galiausiai tokiu principu užtikrinama ir studijų kokybė – jeigu tam tikra paskaita nepritraukia pakankamai studentų, ji paprasčiausiai išimama iš sąrašo, tad sveika konkurencija palaikoma ir tarp dėstytojų. Pasinaudojęs šiuo privalumu, aš supratau, kad man patinka, gerai sekasi ir matematika, ir statistika, tad daugiausiai paskaitų rinkausi būtent iš šių departamentų“, – pasakojo jis.
Pradėjo dirbti moksliniame centre, užims ir dėstytojo asistento poziciją
Nors mokytis prestižiniame universitete tikrai nėra paprasta, J. Grigaičiui pavyko mokslo metus baigti puikiais pažymiais.
„Džiaugiuosi, kad universitete gavau beveik visus maksimalius įvertinimus ir metus užbaigiau su aukščiausiu pagyrimu. Dėl to universitetas sutiko padidinti stipendiją papildoma 6 tūkst. dolerių (5 tūkst. eurų) suma.
Vasarą likau Niujorke ir pradėjau dirbti moksliniame centre – prisidėjau prie tyrimų, susijusių su visuomenės sveikata, rinkau ir analizavau duomenis, atlikau administracines užduotis.
Neseniai sužinojau, kad kiti metai bus dar įdomesni – gavau svarbią dėstytojo asistento poziciją Ekonomikos departamente, kuri dažniausiai skiriama doktorantūros studentams. Kiekvieną savaitę turėsiu skaityti 2 val. trukmės seminaro tipo paskaitas bendraamžiams, konsultuoti privačiai, taisyti jų namų darbus ir egzaminus. Be to, dėstytojas, kuriam padėsiu, prof. Sala-I-Martin, yra pasaulinio lygio ekonomistas, 7 metus dirbęs FC „Barcelona“ iždininku, tad tokia patirtis bus neabejotinai unikali“, – džiaugėsi lietuvis.
Turi idėjų Lietuvai
Be viso to, jis tęs ir studijas Kolumbijos universitete – per artimiausius dvejus metus J. Grigaitis tikisi nuspręsti, ką veiks po mokslų.
„Amerikoje užsilikti neplanuoju. Po studijų darbo ieškosiu Europoje, vėliau norėsiu tęsti magistro ar doktorantūros studijas, galbūt rinksiuosi akademinį kelią ir dėstysiu universitete. Turiu nemažai idėjų, susijusių su Lietuvos šveitimu, kurias kol kas stengiuosi vystyti savo galvoje, bet nekantrauju ir jas įgyvendinti“, – pripažino jis.
Anot J. Grigaičio, šiais laikais neįmanoma suplanuoti, kaip atrodys pasaulis po 10-15 metų, tad būsimus studentus jis įspėja neapsigauti ir nemanyti, kad bakalauro studijos nulems visą tolesnį jų gyvenimą.
„Būkite pasiruošę dažniems pokyčiams ir atviri naujiems iššūkiams. Studijos yra laikas atrasti pažinimo džiaugsmą ir pamilti žinias, nes nuo dabar mokytis teks visą gyvenimą, nesvarbu, kokią sritį pasirinktumėte“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Turi patarimą naujai iškeptiems studentams
Paklaustas, ką gali patarti tiems, kurie tik pradės studijuoti aukštosiose mokyklose, J. Grigaitis tikino, kad svarbiausia – nepražiopsoti galimybių. Be to, padėti jis tikino galintis ir asmeniškai – siūlė drąsiai kreiptis ir nebijoti rašyti žinučių.
„Būkite smalsūs, ieškokite, domėkitės, klausinėkite – galimybės pačios į duris nesibeldžia. Reikia įdėti daug pastangų ieškant informacijos, tačiau gera žinia ta, kad šiandien tai padaryti daug lengviau.
Pradėkite apsibrėždami prioritetus: „Kodėl aš noriu studijuoti vienoje ar kitoje programoje? Ko tikiuosi iš ketverių metų universitete? Ką pats darysiu, kad tie metai būtų prasmingi?“. Galvodami apie ateitį nepamirškite elementarių klausimų: „Ką aš mėgstu veikti? Kas man gerai sekasi? Koks darbas būtų naudingas visuomenei?“. Internete išsinagrinėkite alternatyvius pasirinkimus, domėkitės praktikos ar savanoriavimo galimybėmis, rašykite organizacijoms, kalbinkite nepažįstamuosius socialiniuose tinkluose – matydami Jūsų užsidegimą žmonės tikrai noriai padės išspręsti daugelį praktinių problemų“, – ragino užsienyje studijuojantis lietuvis.
Vaikino teigimu, svajonės – geras gyvenimo variklis, jei jos skatina nepasiduoti, suteikia jėgų, motyvuoja ir padrąsina susidūrus su iššūkiais.
„Tačiau priminsiu ir tai, kad pirmiausiai reikia kantriai dirbti tam, kad įrodytum, kad tavo svajonei lemta išsipildyti. Tad linkiu užsibrėžti didelius tikslus ir ištikimai keliauti link jų mažais žingsniukais kasdienybėje“, – linkėjo jis.