Painiava prasidėjo po praėjusių metų lapkritį priimto KT nutarimo, kuriame pripažinta, kad Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžta rotacija neatitinka Konstitucijos. KT išaiškino, kad studentai, besimokantys vidurkiu, pavyzdžiui, 5,6 ar 6,4, negali būti vadinami „gerai besimokančiais piliečiais“, o įstatyme nustatyta tvarka, kad studijų krepšelio netenka studentai, besimokantys 20 proc. prasčiau nei kurso vidurkis, sudarė tokias galimybes.
Praėjo beveik metai, tačiau klausimas lieka neišspręstas. Maža to, dėl susidariusio teisinio reglamentavimo nebuvimo, apie 300 gerai besimokiusių studentų nesirotavo ir prarado galimybę pereiti į valstybės finansuojamas vietas. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra įpareigojęs Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) ieškoti būdų padengti tokių studentų išlaidas. Ar ŠMM taip elgsis, kol kas neaišku.
Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė projektui, siūlančiam nustatyti, kad gerai besimokančiu studentu būtų laikomas tas, kuris turi ne mažesnį kaip 7 balų vidurkį ir neturi akademinių skolų. Tokiai Seimo iniciatyvai nepritaria nei studentai, nei rektoriai.
Studentams gerai mokosi ir penketukininkai
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo, kad gerai besimokančiu studentu būtų laikomas tas, kuris per pusmetį teigiamų įvertinimu baigia ne mažiau 24, o per metus ne mažiau kaip 48 nacionalinius kreditus. Praktikoje tai reiškia, kad geru studentu būtų laikomas ir už studijas nemokėtų tas, kuris semestrą baigė be skolų. Tam užtektų minimalaus įvertinimo.
„Jei studentas per studijas žingsniuoja tam tikru tempu, jį galima laikyti geru studentu. Jei jis įvykdo normatyvus, išlaiko numatytus dalykus, baigia bakalaurą per jam nurodytą tempą, jis gali būti geras studentas“, – ketvirtadienį surengtuose akademiniuose pusryčiuose kalbėjo LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Pasak jo, pagrindinis noras – atsirišti nuo vieno konkretaus pažymio, kuris visur nevienodas: skirtingose aukštosiose 7 nelygu 7.
P. Baltokas griežia dantį ant KT, įstūmusio į aklavietę. „Ne tas žodis, kaip įstūmė, todėl bandome ieškoti būdo, kaip išeiti iš tų pažymių, vidurkių, svarstymo, ar 5,6 gerai, ar 5,5 blogai“, – kalbėjo P. Baltokas.
A. Daniūnas įžvelgia neteisingumą
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidento, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus Alfonso Daniūno nuomone, nustatytas vidurkis būtų pakankamai geras atskaitos taškas, įvertinantis skirtumus tarp atskirų universitetų ir studijų sričių.
„Man asmeniškai atrodo, kad vidurkis, o paskui nuo vidurkio į vieną ar kitą pusę pridedant vienokius ar kitokius procentus būtų šioje vietoje teisingiausia, tačiau, pagal KT išaiškinimą, turi būti nustatyta, kas yra gerai besimokantis ir bandoma tai susieti su pažymiu“, – ketvirtadienį kalbėjo A. Daniūnas.
Jis aiškina, kad pagal Seime siūlomą septyneto sistemą technologijos moksluose gerai studijuojančių bus gerokai mažiau nei yra dabar, tuo metu kituose moksluose gerai besimokančių bus gana daug.
LURK prezidento nuomone, rotacijos problema visada iškils, kol studentai skirstomi į valstybės finansuojamus ir mokančius savo lėšomis.
Kaip ir LSS, rektoriai piktinasi KT nutarimu. „Aš manau, kad šiek tiek įvedė (į aklavietę – DELFI), jie labai teisiškai žiūrėjo, bet žiūrint į gyvenimą tai yra šiek tiek aklavietė ir ves, matyt, prie tam tikro dalinio neteisingumo“, – perspėja A. Daniūnas.