Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis DELFI užtikrino, kad dar metus Gabijos ir Žvėryno gimnazijų vaikai galės mokytis ramiai – 5-8 klases minėtose gimnazijose formuoti bus leidžiama. Tai vyks, kol bus realizuoti sostinės mokyklų pertvarkos planai, dėl to jau esą sutarta su ŠMM.
„Oficialaus patvirtinimo dar neturime, turime tik žodinį“, - teigė Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorė Daiva Žiurienė. Ji sako, kad savivaldybei jau pateikta kitų mokslo metų klasių komplektacija. Taip pat priimami norinčiųjų mokytis penktose klasėse prašymai. Visgi lieka neaišku, kiek metų priimtieji galės lankyti Žvėryno mokyklą.
Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimą dėl 5-8 klasių gimnazijose apskundusio Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje specialistė Gedmantė Klenauskytė aiškina, kad bus žiūrima, ar komplektavimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tada ir paaiškės tolesni Vyriausybės atstovo veiksmai.
Duos laiko „išsigryninti“
Kad ministerija rengia Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame numatoma, jog gimnazijos turi būti „išgrynintos” iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., DELFI patvirtino ŠMM atstovė Nomeda Barauskienė.
Nutarimas galiotų visiems mokyklų steigėjams, taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybei. Pasak N. Barauskienės, nustatyta konkreti data suteiks laiko savivaldybėms laipsniškai „išgryninti“ šias gimnazijas, bus paruošta daugiau mokymosi vietų gimnazijinio amžiaus vaikams, išaugs ugdymosi planų individualizavimo galimybės.
ŠMM informuoja, kad gimnazijos Lietuvoje pradėtos steigti 1992 m. Iki 2003 metų daliai vidurinių mokyklų gimnazijos statusas buvo suteiktas joms vykdant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas su sąlyga, kad jos įgyvendins tik pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programas (9–12 klasėse).
Dalis savivaldybių šio įsipareigojimo dėl įvairių priežasčių neįvykdė. Šiuo metu šalyje veikia 172 gimnazijos, iš jų 28 dar neatitinka nustatytos struktūros: jos vykdo ne tik vidurinio (11–12 kl.) ir pagrindinio ugdymo antrosios dalies (9–10 kl.) programas, bet ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies (5–8 kl.) programą, o dalis – ir pradinio ugdymo (1–4 kl.) programą.
Iš šių 28 gimnazijų 13 dar turi 6, 7, 8 klases, 7, 8 klases arba 8 klases, o 15 gimnazijų „grynintis“ dar nepradėjo.
Anot ŠMM, mokyklų struktūros pertvarkos tikslas - subalansuoti mokinių srautus mokyklose, išvengti vienų mokyklų perkrovimo, kai kitos tuo metu yra pustuštės, atsisakyti mokiniams nepatogios antrosios pamainos. Be to, atskirai veikiant pradinei, pagrindinei mokyklai ir gimnazijai, geriau užtikrinama ugdymo kokybė, mokinių saugumas, siūloma įvairesnė popamokinė veikla.