Trečiadienį Seime vyko diskusija dėl siūlomų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų. Daugiausia dėmesio planuota skirti siūlomiems finansavimo modeliams aptarti, tačiau po dvi valandas trukusios diskusijos nelabai kas paaiškėjo.
Kas užmuša studentus?
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus akademinei bendruomenei ir politikams pristatė darbo grupės siūlymus dėl Mokslo ir studijų įstatymo keitimo. R. Vaitkus priminė Europos Sąjungos tikslą, pagal kurį šalyse narėse 2020 m. turėtų būti 40 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių. Pasak R. Vaitkaus, Lietuva jau dabar pasiekusi 48 proc. rodiklį ir toliau ketina orientuotis į studijų kokybės gerinimą.
Į šias mintis diskusijoje sureagavo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas. „Mane užmuša frazė, atleiskit už tokį išsireiškimą, kai sako, kad turime 48 proc. išsilavinusių žmonių ir mūsų siekis iki 2020 m. padaryti 40 proc. Rimtai? Esame vienintelė valstybė Europoje, kuri nori mažinti išsilavinusių žmonių skaičių“, – sakė A. Varanauskas. Jo nuomone, Lietuva turėtų būti ambicingesnė valstybė.
Jis diskusijoje pasigedo finansų ministro Rimanto Šadžiaus. „Aukštojo mokslo reforma neįmanoma be papildomų finansų. Šioje vietoje palinkėjimas organizuojantiems diskusiją vietoje vieno Rimanto pakviesti kitą Rimantą – Šadžių – prie stalo pakalbėti, nes klausimas tampriai susijęs su juo. Kitaip nieko neišspręsime“, – kalbėjo A. Varanauskas. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad 6000 studentų įstojo į aukštąsias mokyklas nepasiekę net 10 balų ribos – vadinasi, jų egzaminų rezultatai itin prasti.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas sakė, kad daug problemų išsispręstų, jei naudodamiesi struktūrinių fondų parama, grįžtume prie universitetų tinklo optimizavimo minties. „Būtų labai svarbu, jei sukurtume ne jėgos, o traukos ir motyvacijos mechanizmą. O dėl kitų dalykų pritarčiau, ką studentas Arminas sakė“, – kalbėjo P. Baršauskas.
Įgėlė Šiauliams ir MRU
Apibendrindamas diskusiją, D. Pavalkis ragino aiškiai suprasti, kad visuomenė nėra iki galo patenkinta, kokią produkciją teikia valstybės pinigus naudojantis aukštasis ir profesinis mokslas. Pasak jo, ir pramonininkai nėra patenkinti, ką pasiekė liberali reforma – esą studentai nesirenka tų specialybių, kurių reikia.
„Aš iš tikrųjų turiu ant stalo pasidėjęs Nerijos (buvusios viceministrės Nerijos Putinaitės - DELFI) paruoštą planą dėl trijų universitetų Lietuvoje, aš jį sklaidau, vartau, man jis labai patinka, bet įdėti tiek jėgų, kiek įdėjo buvusi ministerijos vadovybė į universitetų sujungimą – aš gal tinginys didesnis esu, nežinau – eikvoti jėgas tam gana beviltiškam reikalui, nemanau, kad yra kažkokia prasmė“, – pareiškė D. Pavalkis.
Pasak jo, reikia skirti finansavimą jungtinių programų ruošimui. Ministras taip pat užsiminė apie universitetų profiliavimą.
„Aš manau, kad mums užteks politinės valios įvesti universitetų profiliavimą. Nes neturi taip būt, kad pas P. Baršauską eina technologiniai mokslai, o šalia kažkoks muzikos kromelis yra. Neturi taip būti. Lygiai tas pats su kitais universitetais – turi visokių keistų programų, visiškai nebūdingų tiems universitetams tam, kad prisitrauktų kažkokių papildomų studentų, surinktų papildomą studentų grupę ir panašiai“, – kalbėjo D. Pavalkis.
Pasak ministro, jei KTU turi technologines programas ir tam tinkamą infrastruktūrą, to negalima leisti daryti Vytauto Didžiojo universitetui. „Arba kaip buvo įsteigta Mykolo Romerio universitete, arba Šiauliuose – chiromantijos kursas“, – svarstė D. Pavalkis. Šiuos klausimus jis tikisi išspręsti sudarydamas sutartis su universitetais.
Po diskusijos D. Pavalkis DELFI sakė, kad dėl aukštojo mokslo finansavimo pertvarkos planuojama apsispręsti kitąmet. Tuo metu rudens sesijoje Seimas svarstys kitas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.