Girdėdama visą tai netylėti nusprendė buvusi Švėkšnos specialiojo ugdymo centro mokinė. Ji kreipėsi į DELFI su atviru pasakojimu apie savo mokymosi metus šiame centre.
Gynė dirbančius specialistus
„Skaičiau spaudą, žiūrėjau televizijos laidas. Man kraupu ne todėl, kad merginos viena kitą pardavinėją, o todėl, kad darbuotojai taip šmeižiami. Gyvenau ir mokiausi ten beveik 3 metus, buvau iš tų padykusių mokinių, gal net ir maištautoja. Atvirai sakant, man skaudu, kad tokie geri žmonės turi kęsti tokius mokinių pažeminus. Pati matydavau ir girdėdavau, kaip vaikai, kuriems tikriausiai buvo, gal net ir yra problemų su psichika, darbuotojus išdėdavo į tokias dienas, tiek toli pasiųsdavo, kad jūs pakrauptumėte“, – patikino Egidija prisistačiusi moteris.
Ji pamena, kad centro darbuotojos su sunkumais susidurdavo ir pamokų metu. Esą Švėkšnoje dirbantys mokytojai būdavo ir apspjaudomi, ir likdavo apšmeižti.
„Mokytojai prašydavo, atsiprašant, lįsdavo į š..., o mokiniai, pavyzdžiui, mesdavo jiems iš kėdės. Šie apspjaudyti, apšmeižti darbuotojai dirba ten po kelis metus, o jūs tematote tik vaikus. Kur mokytojų tiesės, pagarba jiems, juk jie irgi nori ramiai dirbti... O dar kalbos apie vaistus. Vaikams vaistų be reikalo niekas neleidžia – jie yra duodami ir leidžiami paskyrus gydytojai. O kur dar darbuotojų gerumas – vaikams nešami saldainiai, drabužiai, silpnesnis vaikas visada yra šalia psichologo, po pamokų vyksta užsiėmimai. Pati ten išmokau siūti, maistą gaminti, dainuoti, net dirbti su medžiu. Visi šį įgūdžiai man praverčia darniame šeimyniniame gyvenime“, – patikino buvusi Švėkšnos specialiojo ugdymo centro mokinė.
Ji patikino, kad jai labai skaudu žiūrėti, kaip dėl visų bėdų kaltinami tie žmonės, kurie yra per geri pasipriešinti.
„Tokiems vaikams, kurie ten mokosi, tokia įstaiga yra labai reikalinga. Jiems reikia dėmesio, kurį jie nuolat gauna iš visų ten dirbančių darbuotojų. Net ir tų, kuriems bendrauti su vaikais nepriklauso. Pavyzdžiui, iš valytojų, budinčių, virėjų, meistrų. Visi jie bendrauja, kalbasi, nors kartais būdavo taip, kad koks vaikas ir mokytojos ar auklėtojos rankinuką apšvarindavo. Ar tai yra normalu? Juk vaikai, jiems viskas galima“, – ironizavo moteris.
Jos teigimu, būtina atsižvelgti net tik į vaikų, bet ir į ten dirbančių ir savo darbą mylinčių žmonių interesus.
Socializacijos centre – geriau nei vaikų namuose
„Švėkšnos socializacijos centre aš jaučiausi geriau nei vaikų namuose. Galėjau lepintis procedūromis, kurios kainuoja tikrai daug, ilgiau miegoti, nes pamokos prasidėdavo nuo 9 val., valgydavau skanų ir įvairų maistą. Pamenu ir pamokas, kurių metu išmokdavau daugiau nei įprastai, nes klasėje būdavo labai mažai mokinių – mokytojos galėdavo viską išaiškinti taip, kad kitą dieną aš viską puikiai atsimindavau“, – prisiminė Egidija.
Tačiau ji taip pat pamena ir tai, kad pamokas neretai trukdydavo, kaip pati vadina, bepročių patyčios.
„Turėdavome kęsti jų patyčias prieš mokytojus, todėl visa pamoka praeidavo veltui. Su tokiu vaiku negalima normaliai kalbėti ar cackintis, nes jis vis tiek daro tą patį, o neretai ir dar aršiau elgiasi“, – patikino ji.
Egidija pripažįsta, kad ne kartą buvo pabėgusi iš socializacijos centro, tačiau ir po to darbuotojai elgdavosi su ja maloniai.
„Buvau pasiilgusi artimųjų, na, gal nepasiilgusi. Tuomet taip galvojau. Žinoma, po dienos mane sugrąžino į centrą, vieną parą tuomet išbuvau medicinos patalpoje (izoliatoriuje), buvau stebima, nes mane norėjo apsaugoti – to centro vaikai yra linkę į savižudybes. Kaip žinia, daugelis mano pažįstamų iš centro bėgdavo ne todėl, kad mamytės pasiilgo, o tam, kad pajustų laisvę. 22 val. jau turėjome būti lovose. Jie norėjo svaigintis, bet tai mokykloje buvo draudžiama. Dabar matau, kad ten augantys vaikai buvo labai išlepę. Jiems nereikėjo net grindų kambaryje išplauti, šiukšles irgi išnešdavo valytoja. Kartais ir pati direktorė jų šiukšles rinkdavo. Visi ten yra tiesiog per daug geri. Man tai buvo kaip sanatorija, kurioje jaučiausi gerai, saugiai ir buvau išklausyta“, – sakė buvusi centro mokinė.
„Šustresnės“ pardavinėjo silpnesnes
DELFI primena, kad kaip atskleidė situacijos Švėkšnos specialaus ugdymo centre, į kurį patenka elgesio ar emocijų sutrikimų turintys vaikai, tyrimas, jį lankančios mergaitės teikė seksualines paslaugas net keletą mėnesių.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja Aurelija Kasmauskytė DELFI pasakojo, kad į policiją dėl galimo nepilnamečių įtraukimo į prostituciją kreipėsi pati ugdymo įstaiga. Šiuo metu išaiškintos penkios nukentėjusios mergaitės nuo 15 iki 17 metų. Jas pardavinėjo bendramokslės, taip pat nepilnametės.
Paprastai viena sąvadautoja turėdavo keletą mergaičių, kurias siūlė klientams per skelbimus internete ir pažinčių svetaines. Paslaugos, pasak tyrėjos, būdavo teikiamos bangomis: atsiradus klientais, mergaitės santykiaudavo keletą dienų iš eilės po kelis kartus. Dažniausiai šios bangos būdavo susijusios su sąvadautojų pabėgimu iš ugdymo įstaigos – tuo metu joms reikėdavo pinigų. Pas klientus mergaitės atvykdavo po dvi, labai retai eidavo tik viena nepilnametė. Kodėl taip darė – aukos negalėjo paaiškinti. Vyrai paprastai su jomis abiem ir santykiaudavo – iš pradžių su viena, po to – su kita. Jų paslaugos kainuodavo nuo 50 iki 200 litų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tokius centrus kaip esantis Švėkšnoje pavadino valstybės gėda ir kritikavo institucijas, kad jos „stumdosi atsakomybę“ ir nesprendžia seniai žinomų problemų, žurnalistams sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
„Prezidentė mano, kad Švietimo ir mokslo ministerija, perėmusi iš savivaldybės savo žinion šią specialiąją mokyklą turėtų galvoti galbūt ir apie jos uždarymą ir likvidavimą“, – aiškino šalies vadovės patarėja D.Ulbinaitė, pažymėjusi, kad ir kitos Lietuvoje veikiančios panašios įstaigos turi būti išskaidytos į mažesnes – globojančias ne daugiau kaip dešimt vaikų.
Šiuo metu vaiko teisių apsaugos kontrolierė tiria ir Švėkšnos specialiojo ugdymo centro auklėtinių skundus dėl galimo personalo smurto ir netinkamo vaistų dozavimo.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus sakė, kad sprendimai dėl Švėkšnos specialiojo ugdymo centro ir kitų panašių įstaigų numatoma priimti per mėnesį. Gali būti, kad centras bus likviduotas.