Laiške DELFI tuo metu dvyliktą klasę baigianti mergina rašė, kad jaučiasi kaip ištrūkusi iš kalėjimo. Ji atvirai papasakojo apie bendraklasių skirstymą į „chebras“ ir „lievuosius“, patyčias, ekspertų ir politikų neišmanymą, mokytojų neprofesionalumą.
A. Sakalauskaitė teigė, kad mokymo sistema jaunuolius pavertė barkodais, užklijuotais ant egzamino atsakymo lapų, tačiau neparuošė gyvenimui.
Paklausta, ką dabar mano apie tuomet išsakytas mintis, mergina pripažino, kad šiandien apie Lietuvos mokslo sistemos ydas kalbėtų kitaip, tačiau nuomonės, kad švietimo sistema mūsų šalyje – chaotiška ir trumparegiška, nepakeitė.
Dvejus metus ieškojo savęs
Po dvejų metų pertraukos nuo mokslų šiemet mergina įstojo į Bostone įsikūrusį universitetą „Northeastern University“.
„Norėjau pasidžiaugti laisve, užsiimti įvairia dominančia veikla, išgryninti savo interesus ir gabumus. Vos pakilusi iš mokyklos suolo buvau pasimetusi ir negalėjau apsispręsti, kokia karjera man tinkamiausia. Planavau tik metų trukmės pertrauką, tačiau dėl kurioziško nesusipratimo nebuvau prileista prie SAT egzamino (reikalingo stojant į aukštąsias mokyklas JAV) ir nebegalėjau teikti paraiškų į norimus universitetus. Užsispyriau, kad jeigu neatidaro durų, tai lipsiu pro langą“, – šyptelėjo A. Sakalauskaitė.
Todėl jos studijos nusikėlė dar metams, tačiau, tikina mergina, laikas pralėkė greitai.
„Padėjau tėvams versle, daug patirties ir žinių įgavau prisidėjusi prie Artūro Zuoko rinkimės komandos, ruošiausi stojimui į JAV, gerinau tapybos aliejumi įgūdžius, nemažai laiko skyriau konferencijų ir seminarų lankymui. Šią žiemą vykau į Valstijas apžiūrėti mokyklų, į kurias ketinau teikti paraiškas.
Baigusi mokyklą tikrai įgavau laisvę pati kontroliuoti savo laiką ir visą energiją skirti dalykams, kurie mane domina. Pasielgiau nestandartiškai ir iškart nestojau į universitetą, nors dėl pasirinkimo studijuoti JAV abejonių neturėjau. Ši pertrauka padėjo geriau suprasti, kuria linkme noriu eiti toliau, todėl laisvė savarankiškai planuoti savo gyvenimą mano atveju pasiteisino“, – pasakojo A. Sakalauskaitė.
Žinias ketina gilinti marketingo ir reklamos srityse
Galų gale studijoms ji pasirinko universitetą, kuris turėjo geriausius reitingus ir labiausiai atitiko lūkesčius.
„Galutiniam sprendimui įtakos turėjo ir laimėta stipendija, padengianti visą mokslo kainą ketveriems metams jų „Business School“ bei pakvietimas į „Honours“ programą, kurios dalyviams keliami aukštesni akademiniai standartai ir leidžiama individualiau rinktis mokymo programą. Į šį kąsnelį kėsinosi 49 822 būsimų studentų, tačiau gavo jį tik 1 proc. studentų“, – patikino mergina.
Ateityje ji planuoja savo žinias gilinti marketingo ir reklamos srityse.
JAV į studentus žiūri kitaip
A. Sakalauskaitė pripažino, kad stojant į JAV universitetus reikia nemenko „kraičio“: paskutinių ketverių mokyklos metų pažymių, mokytojų rekomendacijų, užklasinės veiklos ataskaitos, SAT egzamino rezultatų (užsieniečiams – dar ir TOEFL testo), motyvacinio laiško, atsakymų į papildomus klausimus ir kartais – interviu.
„Net nedidelė smulkmena, tokia kaip 10-oje klasėje laimėtos teniso varžybos, portfolio suteikia svorio ir gali pelnyti pranašumą prieš kitus kandidatus. Savo motyvacinei esė pasirinkau temą, kurios turiniui puikiai tiko minėtasis laiškas DELFI. Priėmimo skyriui patiko, kaip išdėsčiau savo motyvus viešai pasisakyti ir kaip pati įvertinau savo poelgio rezultatus“, – pasakojo ji.
Nors studijas pradės tik šiemet, ji tikina jau galinti įžvelgti šiek tiek skirtumų, kalbant apie Lietuvos ir Amerikos švietimo sistemą.
„Lietuvoje studentas yra ne daugiau nei skaičių derinys. JAV labiau vertinama asmenybė, jaunuolio motyvacija, visuomeninė veikla, interesų įvairumas, t. y. atranka į aukštąsias mokyklas yra individualesnė ir kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai. Žinoma, lietuviai atsakymus gauna per maždaug mėnesio laikotarpį, savo ruožtu JAV – iki 3 mėnesių. Egzaminai taip pat laikomi (SAT ir SAT „subject“), tačiau juos galima laikyti ne vieną kartą ir skaičiuojamas tik geriausias pasiekimas“, – aiškino mergina.
Nuomonė nepasikeitė
Tačiau A. Sakalauskaitė pripažino, kad laikui bėgant požiūris į įvairius dalykus keičiasi. Tad jei šiandien jai reiktų analizuoti Lietuvos mokslo sistemos ydas, ji būtų labiau linkusi į diskusijas nei tą dieną, kai atsiuntė laišką.
„Šiandien labiau prisimenu tuos, kurie sveikino mane už drąsą, nei tuos, kurie peikė už burnos laidymą. Tuo metu tėvai ir artimiausi draugai mane palaikė ir toks viešas pasisakymas jiems nebuvo netikėtas. Jeigu atsukčiau laiką atgal, pasielgčiau taip pat“, – patikino mergina.
Anot jos, bendra situacija švietimo srityje kol kas nepasikeitė – mokomasi turint tikslą kuo geriau išlaikyti egzaminus, nes jų rezultatai vis dar yra pagrindinis (ir kone vienintelis) kriterijus stojant į aukštąsias mokyklas.
Siūlo moksleivių žinias vertinti pagal daugiau kriterijų
Pati A. Sakalauskaitė iš visų egzaminų, kuriuos laikė, surinko ne mažiau kaip 90 proc., tačiau nemano, kad egzaminai geriausiai įvertina turimas žinias.
„Reikia suteikti mokiniams galimybę parodyti geriausias savo puses ir stiprybes, o ne visus matuoti pagal vieną standartą ir „nurašyti“ jo neatitikusius. Jeigu bilietas į studijas būtų suteikiamas atsižvelgiant į daugiau kriterijų nei tik vienkartinis egzaminas, jaunuolių požiūris iš „mokausi, nes reikia išlaikyti“ pasikeistų į „mokausi, nes man to reikia, nes noriu būti išsilavinęs žmogus“. Pagerėtų ne tik bendra atmosfera, bet ir žinių įsisavinimo kokybė“, – mano ji.
Anot merginos, kol kas visi vykdyti pokyčiai buvo tik kažkokia reformų imitacija, kai vieną prievolę nuima, kitą – prideda, o kitais metais viską padaro atvirkščiai.
Pataria siekti žinių, o ne daugybės pinigų
Prieš dvejus metus rašytame laiške ji tikino, kad mokykla nesuteikia įgūdžių, kurie reikalingi realiame gyvenime. Paprašyta papasakoti, kokių žinių jai pritrūko, A. Sakalauskaitė patikino, kad šiuo klausimu mokymo programos spragas verčiau aptarti bendrai, kaip pavyzdį pasirenkant vidutinį abiturientą, neturintį darbo patirties ir didžiąją dalį žinių įgijusi mokykloje.
„Labiausiai pabrėžčiau prastą finansinį raštingumą. Toks jaunuolis vargu ar iššifruos PVM raidžių reikšmę, ką nors žinos apie „Sodros“ sistemą, nepasimes skaičiukų ir procento ženklų margumyne banko paskolos dokumentuose. Su ką tik mokyklą baigusiais žmonėmis dažnai tenka bendrauti ir per darbo pokalbius, todėl galiu drąsiai teigti, kad 80 proc. jaunuolių nesugeba sudėlioti tinkamo CV aprašymo ir nelabai supranta, kaip toks dokumentas turėtų atrodyti, kokį el.pašto adresą susikurti, kokią nuotrauką prisegti“, – pasakojo ji.
Todėl šiemet mokyklą baigiantiems abiturientams ji tikino norinti perduoti žinią.
„Svarbiausia – nepulti į paniką neįstojus į norimą studijų vietą. Pertrauka po mokyklos baigimo yra nuostabi galimybė padirbti ar pasavanoriauti – pasižvalgykite pasiūlymų NVO, politinėse organizacijose. Patarčiau laiką leisti ne tam, kad kuo daugiau uždirbtumėte, o tam, kad įgytumėte vertingų žinių, kurios ateityje suteiks pranašumo ir pakels jūsų vertę“, – linkėjo ji.